Влади : „Mes perėjome visus repo ratus“

„Tai buvo didelė skola – apie savo solinį albumą sako Влади – aš jį jau seniai ruošiausi išleisti. Ir pastoviai, ne tai, kad atidėjinėjau – aš jį atšaukdavau. Buvo netgi kažkokios dainos, kurių aš niekada neišleisiu. Ir aš supratau, kad šita mintis mane aplanko taip dažnai ir taip gadina man nuotaiką, kad aš nusprendžiau būtinai  padaryti solinį albumą. Tai buvo maždaug prieš dvejus metus.“

 

„Esi kada nors girdėjęs žodį „Осмомысл“ – manęs klausė Ruslanas užpraeitą vasarą.

 

Aš girdėjau. Kijevo Rusios istorijoje užteko kietų pravardžių. Kaip jums, pavyzdžiui, toks – Vsevolodas Didysis Lizdas?

 

Ruslanas jau ilgą laiką dirba saite rap.ru. Maždaug tiek, kiek ir dirba grupės Kasta koncertų direktoriumi, kurioje jis neseniai tapo ir didžėjum. Žodį „Осмомысл“ jis nugirdo naujoje – tada dar – Влади dainoje. Kaip tik tada aš paklausiau dainą „Слова о полку Игореве“ (čia kaip daina „Сколько воинов“, tik šimtu aukštų aukščiau), bet net negalėjau įsivaizduoti, į ką visa tai išsilies. O jūs galėjot?

 

Jau neprisiminsiu, kiek laiko praėjo nuo to interviu. Газгольдер klubas – tai laikais labai uždaras klubas, ganduose apie kurį būtinai būdavo žodžiai „bohema“ ir „oligarchai“ (o gal tai buvo tik gandai?). Mane tada pakvietė padaryti interviu su Баста, kuris buvo neseniai persikraustęs į Maskvą, ir buvo visiškai neaišku, ko reikėtų iš jo laukti ir tikėtis. Repavo jis daugiausia apie meilę.

 

Nepažįstamasis Баста kalbėjo, kad jis, pradėjo kartu su Kacta, bet pasirinko kitą kelią. Su mumis buvęs poetas Олег Груз buvo dar kategoriškesnis, priekaištaudamas Kastai dėl komercializacijos. Buvo prieita vieningos nuomonės : apie ką bus naujas Kastos albumas, aišku jau dabar. Tai „penkios Хамил‘io sagos, beprotis valdovas, karai, daina apie kvaišalus, daina apie Rostovą, „rytietiški“ bytai, „vakarietiškos“ aranžuotės ir viena kolektyvinė daina, choras reperių.“

 

Nors nors daug kame prognozės išsipildė – , taip tame pačiame interviu 2006 metais Olegas sakė apie nė vieno albumo neišleidusį  Бастa : „Tai tikrų tikriausia žvaigždė, start, tai tik laiko klausimas“ – bet nuspėti, kuri toliau pasuks kasta, jiems nebepavyko.

 

Netgi atvirkščiai. Šiandien aš galiu lengvai nuspėti, kad koks nors jaunas artistas sės su  šalia su diktofonu ir sakys : „Бастa – jau komercija, o albumo „Бастa 4“ turinys bus toks pats nuspėjamas, kaip ir pavadinima“. O vat su Kasta….

 

Populiariausia reakcija į paskutinį Kastos albumą – Влади „Ясно!“ – skamba maždaug taip : „O aš tikėjausi, kad bus kitaip“.

 

Nors Влади ir davė suprasti, kur reikia žiūrėti dabar. Tiltuku į albumą „Ясно!“ galėtų būti daina „Миллиард лет“ – mano nuomone, geniali daina. Arba galingas Влади kupletas grupės Песочные люди  albume „Колесо — оба зрения“.  Ir apskritai žmogų netikėtai pradėjo dominti pasaulėžiūros, religijos klausimai, klausimas „Kam mes čia esam?“ ir „Kaip reikia gyventi?“. Ir  apie viską, kas neduoda ramybės, jis prabilo atvirai, lyg priėmime pas psichologą. Ir man jaustis tuo psichologu kartais būna ganėtinai nejauku.

 

„Žinai, iš kur visa tai? – aiškina Влади. – Iš to, kad iš tikrųjų žmonės slepia labai daug naudingos vienas kitam informacijos. Tai tęsiasi tūkstantmečius. Ir su tuo reikia elgtis kažkaip kardinaliai. Aš nemanau, kad su tuo pasielgiau kardinaliai, bet  bent jau pabandžiau suteikti  kitiems žmonėms reikalingos informacijos.“

 

„Mano pagrindinė mintis ir ketinimai yra suprasti, kaip man pasaulį padaryti geresniu – formuluoja – Nieko naudingo kol kas nesugalvojau. Bet jei jau aš kuriu repą, tai pabandžiau šitą idėją įkūnyti jame.“

 

Repas – humaniškas ir šviesus? Man atrodo, kad kaip tik Kasta tamsą ir niūrumą padarė madingais repe. Iki jų tope buvo Bad Balance, kurie galėjo padaryti melodingą gabalą, galėjo padaryti išvis disko. Ligalize jau techniškai repavo „Все вместе на месте, поднять в воздух конечности“. Apie Declą su jo pepsi ir plotais aš išvis tyliu. O po to atėjo jie ir nustatė normą : teisingas repas – pogrindinis ir rūsinis.

 

„Kalti – juokdamasis ir su neaiškiu rimtumu balse atsako Влади. –  Kai tu bandai suprasti, kas esi dabar ir ką sakysi, turi labai daug variantų. Ir dažniausiai pasirenki tai, kas tavyje stipriausiai pulsuoja. Tai nereiškia, kad tada tu buvai neteisus, o dabar teisus. Tai reiškia, kad tada tavyje buvo tokia energija. Todėl aš tas tamsias energijas savyje jau išeikvojau. Bet manyje yra daug kitų energijų. Todėl ir mano dainose vyrauja kita energija.“

 

Kalbant apie norą „daryti gerą ir mesti tai į vandenį“, Влади vėl verčia jaustis psichoanalitiku.

 

„Tikriausiai aš tai jaučiau visada – sako. – Bet aš daug ko bijojau. Aš buvau labai agresyvus. Norėjau turėti labai daug lytinių santykių. Kas dar? Pas mane buvo labai daug padrikų domėjimosi sričių. Ir kol aš su visu šituo nesusitvarkiau, aš negalėjau judėti toliau. Su tuo aš susitvarkiau, na, daugiau ar mažiau. Ir tai man leidžia kalbėti apie aukštesnius dalykus.“

 

Kastos klipai (o paskutinius kelis metus už juos daugiausia būna atsakingas Влади) taip pat sako mums, kad Kastos ir rusiško repo, koks jis yra šiuo metu, keliai skiriasi. Kartais tie klipai tokie, kad išjungęs garsą negalėsi žinoti, kad groja repas. Tai tai taip pat kertasi su žanro dėsniai – tipiškame repo klipe klišė veja klišę.

 

„Aš bandau kalbėti su režisieriais taip, kad jų bendravimas su manimi būtų kūrybiškai atsakingas – dėsto strategiją  Влади. – Kad jie manyje matytų žmogų, kuriam nori duoti kažką aukštesnio. Aš jiems išdėstau savo skonį, pateikiu įdomius pavyzdžius, demonstruoju savo išprusimą ir tokiu būdu režisierius nuteikiu labai geranoriškai. Jiems tai patinka, nes režisieriai tikrai kenčia, dirbdami su reklamine produkcija.“

 

„Reperiai yra mūsų auditorija – juk mes atliekame repą. Bet mes praėjome visus repo ratus. Mes žinome, kad nenorim daryti taip, kaip darydavom anksčiau. Nors mes žinom, kad žmonėms tai patikdavo. Mes tai galim ir sugebam. Bet nesinori. Jei reperiams mes tai pradėjome nebepatikti, tai gal jau tada nebeklausykite mūsų. Tikriausiai kiti žmonės mūsų klausys – o žmogus – reperis ir žmogus – ne reperis man yra lygiaverčiai.“

 

„Mes tiesiog perkėlėme savo įvaizdį, – tęsia. – Bet mes, žinoma, mokam gerai repuoti, mes žinom, kaip tai reikia daryti. Хамиль ir Змей gali padaryti ir geriau, ir visiškai kitaip. Шым gali padaryti dar kitaip nei jie ir dar geriau. Bet jis kažkodėl nedaro.“

 

Paskutinę frazę Влади ištaria su šiokiu tokiu susimąstymu. Neseniai Petrozavodsko gyventojai, kurių į Kastos koncertą priplūdo virš dviejų tūkstančių, piktinosi dėl Шым‘o nedalyvavimo koncerte. Nepilnas komplektas. O aš atsiminiau dviejų metų senumo įvykius : vėl pasirodymas, jo vėl nėra ant scenos.

 

„Kaip paaiškėjo, šiandien mes galim atvažiuoti į koncertą be Шым‘o, o Владик gali manęs labai paprasčiausiai paprašyti išmokti jo žodžius – tada juokavo Змей. – Tuoj atrepetuosiu ir eisiu repuoti vietoj j.o“

 

„Į koncertus jis kartais atvažiuoja, ir gerai, – situaciją dar po metų aiškino Влади. – Mes džiaugiamės jį matydami.“

 

Ar skaitosi, kad žmogus yra grupėje, jei jis nevažinėja į koncertus? Шым dabartinėje Kastoje – pagrindinė enigma, loose cannon ir klaidžiojanti ugnis. Tom Waits‘o ir eco-friendly žemdirbystės technologijų pasiekėjas paskutiniuose dviejuose albumuose iš Kastos stovyklos atsižymėjo vos vienu kupletu.

 

O šito akivaizdžiai nepakanka : jau ilgą laiką populiariausias jam užduodamas klausimas susideda iš dviejų žodžių : „kur“ ir „albumas“

 

„Шым neseniai manęs klausė : O gal man dabar išleisti EP?“ – tęsia Влади. – Nes aš jaučiu, kad mane greit suplėšys į gabalus. O man atrodo, kad jis geriau datemptų iki albumo.“

 

Aš spėju, kad Шым‘ą iš tikrųjų plėšys į gabalus, kai perskaitys, kad pas jį jau yra EP. Jooo, pasakytų tai seniau – žmogus, kažkada repavęs „Мне пророчили с детства службу точным наукам / теперь я ощущаю тягу только к плану и сукам“ dabar filmuoja klipukus apie „žaliųjų“ agrarinių technologijų pranašumą. Žodžiu, Влади toj dainoj pasisakė nemažiau radikaliai. Eilutė „Адвокат продинамил, не пришел на суд, мудозвон, пацаны уже полгода в СИЗО, им не повезло…“ tada man ypač įsiminė (ir dabar išplaukia iš atmintis, kai kalbama apie Rusijo futbolo rinktinės trenerį“. Tai buvo laikai, pamenu…

 

„Šiandien pas mus albumo prezentacija. Ir aš pagavau save ant minties, kad jaučiuosi lyg būčiau 19-metis, kai vaikščiojau į hip-hopo vakarėlius „Команчеро“ klube. Sieloje virpulys nuo to, kad šiandien aš žmonėms sakysiu kažką naujo, ir kaip jie tai priims? Nors ten, Rostove, išskyrus mūsiškius, ten nelabai kas ir bebuvo. Todėl mes jautėmės beveik pranašais. Bet vėliau paaiškėja, kad pranašų visa daugėja ir daugėja. Ir mes nustojome jaustis tokiais išskirtiniais.“

 

Apie nūdienos pranašus jis irgi turi ką pasakyti…

 

„Aš susiduriu su daug repo, kuris arba yra primityviai pateiktas, arba atvirkščiai – taip vaizdžiai, kad nieko nesuprasi. Ir matau, kad artistams trūksta pagalbos. O kartais matau didžiulį talentą, kurio autorius neišmoko išnaudoti. Man atrodo, dabar aš įrašiau albumą, kuris logiškai išdėstytas teisingai ir labai nesudėtingai. Ir nors kalba eina apie ne pačius paprasčiausius dalykus, juos lengva suprasti ir įsisavinti. Todėl autoriams rekomenduoju tokį požiūrį į savo idėjų išdėstymą.“

 

„Man patinka repe toks temų išpakavimas palaipsniui – tęsia. – Kada daina yra tokia struktūros, kad nesinori nuo jos atsitraukti nė sekundei. Dramaturgija repe – svarbus dalykas. Ar studijavau šį klausimą? Skaičiau kažkada Mittą. Bet vėliau man pasakė, kad visa tai yra fignia, ir yra daug geresnių ir teisingesnių knygų apie dramaturgiją, iki kurių aš taip ir nepriėjau. Bet kai ką įsisavinau ir bandau tai panaudoti.“

 

Viena iš geriausių – dramaturgijos, minties ir apskritai viena iš pačių  geriausiai pavykusių  – albume, daina „Теплые впечатления“. Iš pradžių ji pateikia nedžiuginantį vaizdą apie aplink vykstančius dalykus ir iš pradžių atrodo kaip tipiška „Rap-Info“ daina. Bet čia pat formuluojama ganėtinai nesudėtinga idėja, kad valdžia mums ne iš Mėnulio nukrenta. O toliau įvyksta netikėtas, bet labai logiškas posūkis ir pateikiamas utopinis, kažkokios priešingos Rusijos paveikslas, kurioje piliečiai ant rankų neša mero mašiną. Man atrodo, kad tai puiki istorija, nors pažįstu žmones, kurie iki apsiputojimo su ja nesutinka.

 

„Siaubas kame – aš suprantu, kad albumas neskirtas tiems muzikiniams skoniams, kurie dabar vyrauja, – apibendrina – tuo pačiu, yra daug žmonių, kuriems jis patiks. Bet tai, kad bus daug žmonių, kuriems jis nepatiks, man buvo visiškai akivaizdu. Būtinai taip turi būti. Juk aš noriu ne patikti žmonės, o noriu, kad jie pajustų kažkokį skirtumą. Kad dėl jų taip taptų labai aiškiu dalyku. Kad jis sužinotų apie kažkokį didelį kontrastą. Man atrodo, kad tai dirva ateities apmąstymams.“

 

„Sėkmė? – perklausia  Влади, kai aš pabaigoje pasidomiu, kokią reikšmę jam turi šis žodis – Tai svarbu tik esamąją akimirką. Mes gyvenam begalinį gyvenimą. Ateis laikais, kai mes šito net neatsiminsim. Apskritai reikia rūpintis ne sėkme, o supančiais žmonėmis.“

Autorius Versta iš www.rap.ru

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

„Nieko niekada nerašau šiaip sau“ [Interviu su Shamanu ir Rela]

Apleistoje karinėje bazėje nufilmuotas naujausias Shamano darbas „Tik dėl tavęs“ iš karto pasirodė labai asmeniškas. …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *