Ganjamanas: negalime sau leisti auksinių grandinių ant kaklo

Ganjamanas: negalime sau leisti auksinių grandinių ant kaklo, todėl ir rėkiame, kad mums tai nepatinka Skaitykite daugiau: Ganjamanas: negalime sau leisti auksinių grandinių ant kaklo, todėl ir rėkiame, kad mums tai nepatinka
„Repas Lietuvoje tikrai gyvas. Daugiau šia tema ir nereikia jokių komentarų. Pažiūrėkite, kiek vyksta įvairiausių repo tūsovkių. Galima drąsiai sakyti, kad repo lygis Lietuvoje kyla. Į Lietuvą koncertuoti atvažiuoja tokie atlikėjai, kad net gera darosi“, – apie repą prabilo Ganjamanas, 2012 metų MC Battle nugalėtojas.

Taip pat žinomas kaip SayMore Pirmininko arba Banzai slapyvardžiais, JAD rec narys šiais metais didžiausiame repo freestyle mūšyje užėmė trečią vietą. „Tiesiog atėjau gerai praleisti laiką. Prisipažinsiu, specialiai šiais metais nesiruošiau“, – tada prisipažino reperis, nuo kurio veido, atrodo, niekada nedingsta šypsena.

„Taip, kažkada į Ja Rule koncertą atėjo labai mažai žmonių. Tačiau tai yra organizatorių problema. Į Gufo, Bastos koncertus susirinko minios žmonių. Džiugina tai, kad pasižiūrėti geriausių repo atlikėjų ateina ne tik reperiai. Laikai pasikeitė: anksčiau patys reperiai organizuodavo koncertus, patys juose ir lankydavosi, dabar matome ir kitokių žmonių“, – kalbėjo Ganjamanas.

Kaip pats jautiesi šioje rinkoje?

Šioje rinkoje jaučiuosi šūdinai, kadangi už koncertus siūlo labai mažai pinigų. Neretai tie koncertai tampa tikru balaganu. Todėl Lietuvos repo rinkoje nesijaučiu žvaigžde. Iš muzikos neuždirbu daug. Tik šiek tiek. Pats esu įsirengęs įrašų studiją. Tūsovskėse tenka visiems pasakoti, kas esame, ką veikiame. Į visas rinkas reikia įsiveržti. Juk nebus taip, kad pakaks gražiai apsirengti, išmokti tekstuką, nueiti parepuoti, būti šauniam ir neprisiryti ten, kur nereikia… Manau, kad didžiausią paklausą šiuo metu turi reperiai, kuriuos aš vadinu šaunuoliais. Jie renkasi į repeticijas, mažai keikiasi, bando įvesti naują muzikos bangą. Aš viską darau tik savo malonumui, kai man viskas nusibos, sėdėsiu ir įrašinėsiu muziką. Žinai, manau, kad kada nors tikrai bus tas mano koncertas – kai mane gerbs, sakys „prašome, čia jūsų pinigai, jūsų VIP“. Sulaukiame kvietimų ir iš užsienio, tačiau kam ten yra įdomus lietuviškas repas?

Ar ką nors suteikia MC Battle titulai? Tai nėra laipteliai aukštyn?

Battluose dalyvauju jau labai seniai, nes neturiu, ką prarasti. Freestylerių yra milijonas, tačiau aš dalyvauju tik dėl sportinio intereso. Kai laimėjau pirmą vietą, prisipažinsiu, pasijuto. Žmonės pradėjo eiti pas mus į studiją įsirašinėti, dažniau į koncertą pakviesdavo… Jeigu pakviečia, reiškia, kad kažkur parašys, kad dalyvauja JAD rec su čempionu Ganjamanu priešakyje. Čempiono vardas daug reiškia. Gali repuoti pas save undergrounde, tačiau privalai save rodyti žmonėms.

Nemanai, kad čia ir yra didžiausia problema: daugelis bijo viešumos?

Jos niekas nebijo. Tiesiog, kai yra organizuojami koncertai, į juos susirenka sava chebra. Kitų, kurie netgi labai gerai repuoja, niekas nekviečia. Jų nevertina – numeta šimtelį, ir viskas. Tai tikrai menkas paskatinimas. Turime radijo laidą „Gatvės lyga“, kurioje yra Top 10, tačiau gerai būtų, kad pirmą vietą ten reikėtų nusipelnyti, o ne veiktų sistema „draugeliai prabalsuoja“, ir kvailas gabalas užima pirmą vietą. Juk ten nėra, ką klausyti. Undergrounderiai viską daro savo malonumui ir į viešumą nelenda, nesiplėšo, kadangi supranta, kad vietos jiems nėra. Daugelis pas mus yra išleidę savo albumus, tačiau iki šiol visi labai paprasti. Nesu išleidęs nė vieno, tačiau koncertuoju.

Ar verta leisti albumus Lietuvoje?

Kažkas yra sakęs, kad daryt repą ir neišleisti albumo tai yra tas pats, kaip p** bobą ir … Šiuose žodžiuose yra tiesos. Žinoma, kiek ir nejauku pasidaro juos išgirdus… Manau, reikia albumo, tačiau reikia jį neišleisti apie tai, kad apsiperdžiau, apsivėmiau, prišikau ar padariau kokį nors „jackassą“. Albumas privalo turėti vertę, kad kiti norėtų turėti tavo kompaktinę plokštelę, kad norėtų tavo autografo. Va, čia tai albumas. Daugelio atlikėjų albumų yra tušti, neturi dvasios. Tų eilėraštukų neįmanoma klausyti.

Kodėl taip yra: žmonės netiki Lietuvos reperių eilėraštukais?

Aš pats netikiu 90 proc. visko, apie ką repuoja mūsų reperiai. Yra daug atlikėjų, yra daug gerų gabalų. Kodėl netikiu? Gal tiesiog atlikėjai mėgsta leisti laiką rašant tekstus, turi draugų, kurie nedrįsta pasakyti, kad joks čia ne repas. Taip ir įrašo gabalą. Iš neturėjimo ką veikti. Tai nėra smerktina, tačiau man, kaip klausytojui ir kritikui, daugelis tų kūrinių yra baisūs. Prie gabalo reikia dirbti, jį užauginti, kad nebūtų visiška beleberda. Turime krūvą gerų reperių, kurių malonu klausyti, nors kai kurie įrašinėja namuose, tarkim, Erkė, Micro One‘as, Nasty Shit… Juos visada įdomu išgirsti. Gaila, kad viešumoje jų nepamatysime, nes niekas jų niekur nekvies, kadangi kai kas mano, kad jų tekstuose yra per daug keiksmažodžių ir negatyvo. Patys reperiai stabdo reperių vystymosi procesą.

Apie ką turi būti repas?

Jis gali būti apie bet ką: apie kelmą, batą, savijautą, kosmosą. Tai yra žmogaus saviraiška, jokių rėmų nėra. Repu gali bet kaip save išsireikšti bet kuria tema, ir tai yra tik tavo kūryba apie bet ką – meilę, lietų. Gali būti ir apie nieką. Tačiau čia svarbus yra sugebėjimas padaryti gabalą apie kelmą… Taip, juk ten kažkada augo medis, žaliavo, augo lapai, o dabar ant jo myža šuo, žmogus ėjo, ant jo alaus bonkę pasidėjo, išskaptavo „Zdes byl Vasia“. O tikras reperis tame kelme ras gyvybę, pažymės visus metų laikus. Tokia saviraiška yra įdomi…

Reperis – tai talentas ar įdirbis?

Ir talentas, ir įdirbis. Yra daug reperių, kurie velniai žino, kiek metų repuoja, tačiau jiems nuo Dievo neduota. Jie paklausia kitų nuomonės „kaip gabalas?“, jiems atsako „nu, geras“. Ir tai viską stabdo, visada kritikos turi būti daug. Nereikia bijoti pasakyti, kad tu varai šūdą, ne tau repuoti, kad jis iš viso nerepuotų arba bandytų kelti lygį. Lietuvoje būtų mažiau problemų, jei patys lietuviai mažiau dairytųsi po savo kiemą, o žvelgtų į užsienį. Tarkime, į tuos pačius amerikonus. Reikėtų į juos lygiuotis. Juk mes galėtume padaryti tokį pat gerą gabalą kaip Onyx, Wu-tang ar kiti. Galime lygiai tą patį, turime visas galimybes, tačiau mes pasižiūrėsime, kaip repuoja lietuvis, ir pasistengsime padaryti daugmaž tą patį ir vėl visi sakys, kad tai geras gabalas, o reik sakyti šūdas, blogai, reikia iš naujo.

Ar esi pats kam nors tai pasakęs?

Daug kartų. Man pats baisiausias klausimas mūsų įrašų studijoje yra „kaip gabalas?“ Pasakau tiesą. Jeigu man tuo metu reikia pinigų, juos paimu, bet pasakau tiesą. Tačiau tai yra tik mano nuomonė. Aš juk nenuteisiu žmogaus.

Pats esi iš Žirmūnų?

Šiuo metu iš Žirmūnų, o esu buvęs ir iš Naujininkų, ir iš Fabijoniškių…

Ar skiriasi repas skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose?

Skirtumas baisus. Pamenu, pačias pirmąsias repo bangas, kai dar ŽAS nebuvo ir visi klausydavosi „Pompos“. Buvau pyplys, tačiau visi „gandonkes“ ant galvos dėdavosi, plačiausias kelnes, kastetus, beisbolkes ir klausėsi visokį repą. Fabijoniškėse buvo kieta, kad net vinį įkišus į televizorių „Horizont“ rodydavo MTV. Šis kanalas daug davė, nes jis buvo kitoks, negu yra dabar. Repas grojo „non stop“. Nereikėdavo net Youtube.com. Kituose rajonuose šio kanalo netraukdavo, nors Žirmūnuose yra daugiausiai reperių: Tuskulėnų mokykla – vien reperiai… Gelvonų gatvėje gyveno „morozai“. Fabijoniškėse tie reperiai savotiški, tokie reiveriai-reperiai, o Žirmūnuose – vien reperiai.

O Naujininkuose?

Naujanuose – narkomanai…. Alkoholikai, prasrutėliai ir griūvančios sienos. Ten nieko gero nėra. Nebent ten Mūza kabinti geriausiai turėtų, nes ten traukiniai važiuoja, nusikaltimai vyksta. Tai savotiškas žavesys.

Kaip manai, Rytai ar Vakarai padarė didesnę įtaką Lietuvos repui?

„Štatai“, nes pas juos viskas prasidėjo. Rusai iš jų viską paėmė. Visi žino, kad viskas prasidėjo JAV, vėliau persikėlė į Prancūziją. Rusija ir Lietuva vežėsi viską, iš kur tik galėjo. O dėl įtakos – vieni žiūrėjo į amerikiečius, kiti stebėjo rusus. UZI, man regis, daugiau kopijavo amerikonus. Rusų grupė „Bad Balance“, kai padarė du amerikanskus albumus, tai net klausyt buvo neįmanoma. Rusai repuodavo, kad reikia muštis, daužytis, o amerikiečiai sugebėdavo repuoti apie tikrą savo gyvenimą. Pas juos iš tiesų žmones plėšdavo ir chatas degindavo. Europiečiai bandė perimti šį gyvenimą gabaluose, tačiau įšoko ne į savo batus. Nes gyvenimas Europoje ir JAV, kaip ir krepšinis, skiriasi tarsi diena nuo nakties. Dabar ribų niekas neturi, gali dairytis ir į rusus, ir į amerikiečius, prancūzus – viskas yra pasiekiama. Amerikiečius daugelis pastaruoju metu tik keikia dėl visų „bling bling“… Bet turime suprasti, kad keičiasi laikas, nestovi vietoje ir repas, o mes negalime sau leisti auksinių grandinių ant kaklo, tatuiruočių per visą kūną, todėl ir rėkiame, kad mums tai nepatinka. Kiti pinigai ir kita rinka.

Kokią matai savo ateitį repo ateitį?

Kol nesubyrėsiu, nenumirsiu, savo ateitį bandysiu sieti su oldschooliniu repu arba grime‘u. Viskas priklausys nuo to, ko norėsiu. Užsidirbinėsiu pinigus iš to, kas man patinka.

Pačiam jau kur kas daugiau nei dvidešimt… Niekada nesi girdėjęs, kad pats laikas būtų suaugti ir pamiršti repą? Tėvai niekada to nesakydavo?

Mano tėtis kaip tik toks linksmesnis. Jis visada savo draugams pasigirs, kad sūnus turi savo garso įrašų studiją, repuoja, koncertuoja. O dėl kitų nuomonės – man nusišikt. Aš turiu savo nuomonę, darau tai, ką reikia. Tie, kas taip sako, dažniausiai patys neklauso repo. Tik ir girdžiu „Išaugsi iš tų kelnių, durnas reikalas“. Gyvenam, žiūrim, man jau 28-eri. Kovojame, darome, klausome…

Iš kur turi drąsos visada sakyti tiesą?

Taip ar anaip, ta tiesa išlenda, todėl geriau visada pasakyti tiesiai. Gal taip gatvė išaugino. Tiesiog visai neseniai mačiau sentenciją: „Netikėk gandais, o pats paklausk“. Anksčiau juk nebuvo nei feisbukų, nei mobilkų, visi gatvėse kalbėdavosi. Tu gali būti santūrus, tačiau vis vien visi zys, kad pasakyčiau savo nuomonę, tada ir pasakau. Negaliu tylėti. Jeigu tylėsim, pradės repuoti visi su rožinėm kelnėmis ir su timpomis po sceną bėgioti.

Alfa.lt

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

„Nieko niekada nerašau šiaip sau“ [Interviu su Shamanu ir Rela]

Apleistoje karinėje bazėje nufilmuotas naujausias Shamano darbas „Tik dėl tavęs“ iš karto pasirodė labai asmeniškas. …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *