DJ Vadim & Yarah Bravo: It’s a f#%king good cake! (HipHop.lt 2007)

2/3 Oneself. Taip skambėjo reklama apie “Zipped” renginį vykusį Gravity klube. Puikus renginys ir reginys, kuris mūsų puslapyje jau buvo aprašytas. Bet taip jau atsitiko, jog pažintis su DJ Vadim ir Yarah Bravo nusitęsė iki jų palydos į aerouostą. Puiki proga juos pakalbinti prieš jiems išskrendant į Londoną, o taip pat papusryčiauti ir suvalgyti “f#%kig good cake”.

Mamania: Yarah, Pažinome tave iš Oneself irašų, tačiau tu kuri ir atskirai. Kuo skiriasi tavo kūryba nuo to, kas skamba Oneself dainose?

Yarah: Visų pirma, tai, jog esame grupėje, reiškia, kad visos idėjos ateina iš 3 žmonių, t.y. Dj Vadim, Blurum ir manęs. Mano solo kūriniuose viską sukūriau aš pati. Aš rašau tekstus ir netgi kuriu muziką, tačiau dažnai atsitinka taip, jog pasinaudoju ir kitų žmonių sukurtais bytais, bet vėlgi, juose tikrai bus daug mano įtakos. Na, bet šiaip tiek grupėje, tiek solo kūryboje mano darbas yra toks pats [šypsosi], dirbant su manimi tikrai sunku ieškoti kompromisų, nes dažniausiai būna taip, kaip aš pasakau.

Mamania: Daugelis Oneself muziką vadina eksperimentiniu ar net alternatyviu hiphopu. Kas įtakoja tave iš šalies, galbūt tu klausaisi panašios muzikos?

Yarah: Aš nesisemiu idėjų iš muzikos, mane dažniausiai įtakoja tai, ką patiriu savo gyvenime. Taip, kažkada seniau aš buvau įtakota įvairių atlikėjų, tačiau dabar noriu susikurti savitą stilių, o to negali įtakoti kažkokie atlikėjai. Kai rašau tekstus, aš esu visiškai įtakojama instrumentalo. Kai gaunu instrumentalą iš kažkurio prodiuserio, pradedu jausti dainą savo galvoje, aš galiu jausti istoriją toje muzikoje, štai taip aš rašau, stengiuosi, kad daina būtų vis kita istorija. Na, ir šiaip pažiurėjus, mano gyvenimas yra toli gražu neliūdnas: daug keliauju po visą pasaulį, sutinku daug įvairiausių žmonių. Patirdama tą koncertinį – kelioninį gyvenimą aš gaunu labai daug minčių ir idėjų savo naujai kūrybai. Netgi kivirčai su draugais arba tam tikri linksmi įvykiai ir yra įtaka.

Yarah

Mamania: Mano manymu, Oneself albumas yra skirtas klausymui, tačiau kai jūs ant scenos, viskas lyg apsiverčia aukštyn kojom, kodėl yra toks kontrastas?

Yarah: Aš manau, kad albumas yra 50/50 klausymui ir pasilinksminimui.

Mamania: Na, bet klausimas būtų truputėlį kitoks. Kaip manai, kaip svarbu grupei būti ant scenos, koncertuoti ir turėti gerą koncertinę programą?

Yarah: Mano manymu, tai yra labai svarbu. Manau, kad aš kuriu savo muziką tam, kad ją galėčiau gyvai perteikti klausytojams. Būna taip, kad dar prieš įrašant dainą, aš ją atlieku ant scenos ir pristatau žmonėms. Hiphopo muzikoje yra labai daug atlikėjų, kurie yra tinginiai ir nesugeba padaryti scenoje gero šou. Tu atvyksti į koncertą ir ant scenos matai muzikantus, kurie yra girti ar per daug parūkę, ir man atrodo, kad tai yra gėda hiphopui. Aš noriu, kad po kiekvieno mūsų pasirodymo žmonės išeitų patenkinti, pakylėti geros nuotaikos. Aš visada galvoju ant scenos: kas būtų, jeigu tuo metu būčiau žiūrovas. Visuomet galvoju apie mūsų klausytojus.

Mamania: O kur įvyko iki šiol geriausias jūsų pasirodymas?

Yarah: O ne, žmogau, aš apturėjau jau kokius 400 koncertų, ar įmanoma įsiminti? Ne, koncertų iš tikrųjų jau yra virš 400. Beje, jei kalbėti apie gerus koncertus, tai vakar Gravity klube buvo labai gerai. Tai aišku skiriasi nuo to, ką mes darome su visu Oneself sąstatu, į kurį įeina būgnai, klavišai, du didžėjai, back vokalo dainininkės. Mes esame taip gerai susidirbę, kad dažnai leidžiame sau keisti programą, freestyle’inti. Tačiau būna ir tokių mažesnių pasirodymu, kur groja tik Vadimas ir aš repuoju, arba aš groju ir protarpiais repuoju ir, sąžiningai pasakius, tokie grojimai kartais būna ne ką prastesni už Oneself koncertus visu sąstatu. Vakar buvo būtent tokia išimtis, ir man labai patiko, kad žmonės taip palaikė mūsų pasirodymą, aš jaučiau, kad energija ėjo iš mūsų į žmones, o iš žmonių atgal į mus. Labai daug priklauso nuo publikos. Man labai patinka koncertuoti Paryžiuje, Kalifornijoje, ten žmonės labai vertina tai, ką jie mato ir girdi. Man labai patinka Europa, ypač Hip-Hop Kemp festivalis Čekijoje – pastaruosius du metus Oneself jame buvo pagrindinė grupė. 20 000 žmonių, šokančių pagal mūsų muziką, tai neįtikėtina. Taip pat mes grojome Ispanijoje, kur mus stebėjo 50 000 žmonių, tai buvo didžiausia minia, kokiai mes tik grojome. Nors garsas nebuvo geras, žmonių energija viską ištaisė, palaikymas buvo labai stiprus .

Yarah ir Vadim

Mamania: Savo puslapyje buvai įdėjusi savo kūrinio a-capella ir liepei norintiems padaryti remiksą. Ar gavai gerų remiksų, ar kas nors patiko?

Yarah: Ou, gavau superinių darbų! Pirminė idėja buvo ta, kad didžėjai galėtų parsisiųsti a-capella ir naudoti savo miksuose arba grojimuose klube. Atsitiko toks dalykas, kad vienas Niujorko didžėjų savo mikse panaudojo Bluebird kūrinio remiksą, kurį padarė vienas vaikinas iš Vokietijos,kuriantis namuose, ir kurio muzika niekur nebuvo išleista. Atsitiko taip, kad dabar jo kūryba jau skamba Amerikoje ir iš to galima matyti, kaip įmanoma gauti dėmesio savo kuriamai muzikai. Mums yra malonu girdėti mūsų kūrinius, skambančius kitaip, nei mes įsivaizduojam.

Mamania: Dj Vadim, tavo naujas albumas skamba kitaip nei iki šiol išleisti tavo darbai. Kas įtakojo jo skambesį ir kodėl jis yra būtent toks, kokį mes jį girdime?

DJ Vadim: Priežastis buvo praturtėti. (juokiasi) Labai norėjau būti populiarus kaip 50 Cent.

Yarah

Mamania: Na, jei mes kalbėsime apie tavo praeitus albumus, jie yra panašūs savo nuotaika bei stilistika. „Soundcatcher“ jau nebėra toks, jis kitoks. Kodėl?

DJ Vadim: Sąžiningai, man muzika nesikeičia. Daug žmonių kalba apie tai, kaip daryti konceptualius albumus. Matai, kai aš kuriu, aš padarau bytą/instrumentalą ir duodu jį kažkuriam atlikėjui. Dalinu juos, o su laiku kai kurie įrašo mano muzikai tekstus, vokalą. Taip nėra, kad kai aš darau tuos bytus, aš galvoju apie albumą, tai tiesiog kūrybos procesas. Procesas, atspindintis, kur aš buvau pastaruosius 3-4 metus. Tai lyg kelione laiku.

Mamania: Tavo albumo pavadinimas „The Soundcatcher“ gali reikšti daug, kokia yra tavo versija, kas slypi už šių žodžių?

DJ Vadim: (rodo ranka, lyg ką gaudytų) …Aš sugaunu garsus, kuriuos girdžiu, ir panaudoju, sudedu į vieną. Taip, pavadinimas gali reikšti labai daug ką … Ei, tai velniškai geras pyragas! [It’s a really fucking good cake!]

Vadim

Šiuo momentu seka 5 minučių paaiškinimas, kaip yra gaminas šakotis, po kurio Vadimui belieka vėl pasakyti: Šakotis is fuckin amazing!

DJ Vadim: Gerai, grįžtam prie „Soundcatcher“. Man tai labai daug ką reiškia. Tai yra gaudymas ir nuotaikų, ir garsų, ir muzikos iš viso pasaulio, indėnų, azijiechių, latino. Pagavau ir įvairiausius atlikėjus albumui, taip pat įvairius muzikos stilius: bliuzas, funkas, soul, reggae, hip-hop. Tai ir yra „The Soundcatcher“

Mamania: Savo albumuose neapsieini be kitų didžėjų pagalbos, nors pats esi neblogas scratch‘o specialistas. Kodėl taip yra?

DJ Vadim: Na žinai, „The Soundcatcher“ albume yra tik vienas kūrinys, kuriame sudalyvavo didžėjus, tai DJ Woody. Matai, tai yra jo profesija. Aš pamačiau, kad tie didžėjai, kurie nori rungtis DJ čempionatuose, jie nieko nedaro apart treniravimosi. Jie scratch’uoja 7-9 valandas per dieną. Jie tik tai ir daro. Turi būti labai stipriai į tai įklimpęs. Būtų taip pat, jeigu sutiktum profesionalų saksofonistą. Jis tik tai ir daro, kas dieną groja saksofonu. Tas pats, mano manymu, yra ir su MC, kurie turi turėti troškimą, didžiulį potraukį tam. Aš esu prodiuseris ir didžėjus, bet aš neturiu tiek laiko, kad galėčiau treniruotis 8 valandas per dieną scratch’uoti. Man tai labai patinka, bet aš nenoriu 8 valandas kasdien treniruotis scratch’o technikos. Ir man nesunku, būnant didžėjumi, pripažinti, kad DJ Woody arba DJ Babu yra geresni už mane. Bet man asmeniškai didžėjaus samprata yra plati. Aš mėgstu kurti muziką, aš mėgstu groti vakarėliuose. Bet aš gerbiu kultūrą, todėl pasikviečiu įrašams didžėjus Woody, Mr. Thing, Babu. Paskutiniame albume įrašiau keletą scratch’u ir pats.

Vadim

Mamania: Lietuvoje jau kurį laiką yra kalbama apie Sovietinės propagandos draudimą. Tavo ankstesniuose albumuose buvo minima USSR – tiek kūriniuose, tiek pavadinimuose. Ar nebuvai apkaltintas policijos arba kokios nors teisinės institucijos už tokius savo veiksmus?

DJ Vadim: Geras klausimas! (juokiasi) Na ne, neteko patirti jokios apkaltos, niekada taip nebuvo. Tačiau mano mama man yra kažkada pasakiusi: „Būdamas Rytų Europoje niekada nesakyk žmonėms, kad esi rusas. Ypač kai būsi Lenkijoj arba Čekijoj, jie nemėgsta rusų“. Tačiau aš ten neturėjau jokių problemų. Mano manymu, tai, ką Sovietų Sąjunga padarė praeityje, yra politinis dalykas ir tai atsitiko su visiškai kita karta, su mūsų seneliais. Kas buvo tada – tai jau ne mano reikalas. Aš neatstovauju vyriausybei, aš atstovauju muziką, vyriausybė eina velniop. Pavadindamas albumus USSR neturėjau omenyje šalies, tai yra trumpinys: UNDERGROUND SECRET SOCIETY of RAP. Arba RAP dar būdavo pakeičiamas į RHYTHM.

Mamania: Tavo albumuose sudalyvavo MC‘s, repuojantys ne anglų kalba. Ar tu visuomet pasitiki jais, nesuprasdamas, apie ką jie šneka savo tekstuose?

DJ Vadim: Kartais rap’as yra tik „flow“, bet tik kartais. Aš hiphope matau labai daug dalykų. Hiphopo muzika verčia žmones mylėti, verkti, išreikšti savo nuomonę, būti politiškai nepriklausomiems, šokti pagal ją breiką, šokti ir linksmintis, iškelti kumštį į viršų, bet kartais tai yra tik „flow“ ir tu gali matyti ir girdėti žmones, kurių „flow“ yra labai geras. Prancūzai, slovėnai, rusai – man nesvarbu – jeigu pas reperį yra geras „flow“, aš dirbsiu su juo. Savaime aišku, aš niekada nedirbsiu su žmonėmis rasistais, visada gali jausti žmogų ir matyti ar jis geras, ar ne.

Mamania: Tik ką išleidai savo solinį albumą. Žinant, kad esi darboholikas, turbūt šiuo metu jau rezgi naujus planus ateities įrašams?

DJ Vadim: Taip, tai tiesa. Dirbam su Oneself , įrašinėjame naujas dainas. Mūsų pagrindinis darbas yra koncertuoti ir reklamuoti save, atrasti naujų klausytojų. Mes norime suburti didelį fanų būrį.

Yarah: Keista, bet daugelis žmonių atranda mūsų muziką su laiku, nuo albumo išleidimo praėjo 2 metai, o kai kurie žmonės traktuoja tai kaip naują ,dar negirdėtą dalyką.

DJ Vadim: Mano manymu, nėra prasmės kurti naujus kūrinius, jeigu žmonės to negirdi. Taip, tu privalai kurti naujas dainas, bet ir turi padaryti taip, kad žmonės tą muziką išgirstų. Kaip ir sakėm, reikėjo 2 metų, kad Oneself albumą išgirstų daug žmonių, todėl manome, kad dabar jau atėjo laikas kurti naują albumą.

vadim

Mamania: Tau, Vadimai, tai buvo jau antras apsilankymas Lietuvoje. Manau, prisimeni pirmą apsilankymą „Cozy“ klube. Ar galėtum palyginti šiuos du tavo grojimus, kuris iš jų tau labiau patiko?

DJ Vadim: Pirmą kartą vakarėlis buvo „Cozy“ klube, ten šokių aikštelė buvo maža, tačiau grojimas buvo labiau intymesnis, buvo lengvas bendravimas su publika. Klubas „Gravity“ yra prabangesne vieta, didelė salė su baru iš šono. Pavadinčiau tai „Trendy“ (madinga) vieta. Man ten patiko, bet skirtumas tarp „Cozy“ ir „Gravity“ yra labai didelis.

Yarah: Ne nu klausyk, šitas pyragas nerealus, kažką panašaus valgiau Švedijoje, bet skonis toks geras.

DJ Vadim: Tęsiant temą, turiu pastebėti, kad hiphopo kultūra Lietuvoje dar jauna. Vakar grodamas pastebėjau, kad žmonės nelabai žino dainų tekstų, netgi labiau žinomų kūrinių. Nors suprantu, kad žmonių, gyvenančių hiphopo kultūra yra nemažai ir tuo jie domisi pakankamai seniai. Aišku, aš negroju MTV hitų, man asmeniškai nepatinka nei 50 Cent nei Ja Rule, bet man muzika yra gera muzika, nesvarbu ar atlikėjas parduoda 1 ar 1 milijoną savo įrašų egzempliorių. Kartais neužtenka būti didžėjumi su žinomu vardu, reikia adaptuotis prie liaudies ir vakar tai pavyko, netgi grodamas mažiau populiarią muziką stebėjau, kaip energija kilo ir galop visi šokinėjo iškėlę rankas į viršų…

Yarah: Tai buvo dėl to, kad aš pradėjau repuoti! (juokiasi)

DJ Vadim: Buvo smagu tai stebėti ir džiaugtis, kad atėjusiems į klubą žmonėms taip linksma.

Yarah

Mamania: Mačiau, kad vakar naudojai „Serato“ įrenginį groti muzikai. Šiuo metu tai pakankamai kontraversiškai vertinamas įrenginys didžėjų tarpe Lietuvoje. Atsakyk į klausimą, kodėl DJ Vadim naudoja „Serato“?

DJ Vadim: Nu žinai, jeigu neturėčiau su savimi „Serato“, būtum mane kaip reikalas išdūręs. Vakar sugrojai didžiulė krūvą gabalų, ką aš pats asmeniškai norėjau sugroti.

Mamania: Aš?

DJ Vadim: Taip, tu! Įsivaizduok, kad jeigu aš turėčiau tik lagaminą plokštelių ir pusę jų jau nuskambėjo tavo grojimo metu, man liktų kita pusė ir jos užtektų tik kokiai valandai. Su „Serato“ aš esu apsidraudęs nuo tokių atvejų ir galiu su savimi vežtis visa savo norimų groti kūrinių kolekciją. Šiuo metu turiu apie 8000 kūrinių kompiuteryje, kuriuos esu pasiruošęs groti. Taigi, nesvarbu ką tu grosi, tikrai neišgrosi visko, ką aš turiu! (juokiasi) Taip pat įsivaizduok, kad keliaudamas aš turiu savo kompiuterį su savimi, jis neprapuls, kaip tai kartais atsitinka pridavus plokšteles į lėktuvo bagažo skyrių. Na, jos atsiranda po dienos ar dviejų, o man jau šį vakarą reikia groti. Negaliu ateiti į klubą ir visiems pranešti: „Ei, aš DJ Vadim ir mano plokštelės pasimetė skrydžio metu, todėl negalėsiu groti!“ Štai dar vienos problemos išvengimas. Aš lig šiol plokšteles. O dėl tų kalbų dėl neva netikro grojimo ar panašiai, galiu duoti panašų pavyzdį iš graffiti sferos. Kažkada buvo šnekama, kad graffiti piešinys yra netikras, jei jis nėra padarytas ant traukinio. Arba legalūs graffiti piešiniai nėra graffiti. Tai kas gi yra graffiti: ar tai, kaip tu darai, ar KĄ tu darai? Tas pats su didžėjavimu. Ar didžėjavimas yra tai, ką tu naudoji ar ką tu darai? Kas yra didžėjavimas? Man tai yra muzikos ir nuotaikos išraiška, perteikiama žmonėms vakarėlyje, kaip tas vakarėlis yra valdomas to vieno žmogaus. Tu gali turėti plokštelių kolekciją, sudaryta vien iš originalių plokštelių ir jos visos bus su parašais tų atlikėjų, bet kas iš to, jei tu negali sudėti jų į vieną setą/miksą? Aš naudoju plokšteles, gali ateiti į mano namus ir pamatyti 20 000 plokštelių kolekciją. Kiekvieną savaitę aš perku jas ir reikiamas perkeliu į savo kompiuterį. Dabar žmonės jau mąsto „skaitmeniškai“. MP3 yra neišvengiama ir manau, kad po kokių 3 metų, gal net ir anksčiau, nebebus tokio dalyko kaip CD. Mes turime prisitaikyti prie naujų technologijų.

Dar kaip pavyzdį galiu pasakyti tai, jog aš ryte padarau instrumentalą ir vakare noriu pagroti jį klube…

Yarah; Tu vakar tai ir padarei, lėktuve sukūrei bytą, o vakare „Gravity“ klube ji pagrojai.

DJ Vadim: Tai va, jeigu mes pažiūrėtume situaciją prieš 10 metų, tam, kad aš pagročiau tą instrumentalą klube, aš turėčiau pasidaryti „Dubplate“ [riboto naudojimo plokštelę]. Ją pasigaminti kainuoja apie 80 JAV doleriu, telpa į ją tik 2 kūriniai ir gali sugroti 8 kartus, ne daugiau. Kas per velniava? Aišku, galima groti CD, bet prieš 10 metų CD grotuvai buvo visiškas šūdas. Oho, laikas į lėktuvą!

Štai tiek to gero ir, tikiuosi, informatyvaus. DJ Vadim ir Yarah Bravo išskrido pasiėmę šakotį, belieka tikėtis, kad kažkada Lietuvoje pamatysime 100% Oneself.

 

Autorius Mamania

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

Tai geriausia, ką lyg šiol man teko padaryti [DJ Mamania interviu apie mixtape IŠ KAUKOLĖS Į KAUKOLĘ]

Prieš porą savaičių visą Lietuvos HH pasaulį maloniai nustebino žinia, kad DJ Mamania surinko gausų, …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *