FACE CANDY – Waste age tenn Land, CD+DVD [Rhymesayers Ent.; 2011]

Daugeliu aspektu tai išskirtinis albumas.

Pradžiai gal pristatysiu, kas gi tokie pasilepę už šio pavadinimo ir gan keistoko viršelio. Visų pirma, tai tikra pogrindinio hiphopo ir MC dvikovų legenda MC Eyedea (pagal pasą Micheal Larsen), antras žmogus prie mikrofono – Kristoff Kane, irgi velniškai geras ir protingas MC, ir vėlgi asmenybė su savo požiūriu į gyvenimą. Prie pirmų dviejų tai pat prisidėjo būgnų „daužytojas“ JT Bates ir žmogus su bosine gitara rankose Casey O’Brien. Kaip jau dabar galima suprasti, tai gyva muzika paremtas projektas, o kadangi abu mc stiprūs improvizacijų meistrai, tai ir vokalinė pusė skamba labai gyvai.

 

Kai aš aprašinėjau Grieves albumą, apibudinau Rhymesayers kaip savotišką kokybės garantą, šiuo atveju tai kažkas kitokio, ypač žinant, kad albumas buvo įrašytas per dvi dienas mažoj ir neblizgančioj studijoj, kurioj kažkada įsirašinėjo ir ponas Princas (gal tada ji atrodė geriau). Dauguma gabalų – gryna improvizacija, atėjo į mažą barą, su dvidešimt žiūrovų priešais sugroja keletą gabalų įraše ir sudeda tai į albumą. Prigėrę alaus, nuėjo už stiklo, įgrojo, įdainavo ir t.t. Protingas sprendimas buvo pridėti DVD, kur parodytos visos tos dvi dienos, nuotaika, juokeliai, kalbos su cigarete dantyse, diskusijos už vairo… Kai pamatai DVD, albumas skamba kitaip, tu matai, kaip viskas vyko (žiūriu, šitas triukas darosi madingas).

 

Jeigu albumas buvo įrašomas dvi dienas, jo viršelis buvo daromas gal dvi valandas, netgi dainoms pavadinimų nesugalvojo: „One“, „Two“ ir taip iki penkiolikos, bet kaip bebūtų keista, jis labai gerai parodo albumo nuotaiką, viskas taip, kaip ir yra, jokių superinių sulankstymų, prizų ir siurprizų, paprastas, banalus, bet toks, koki sunku pamiršti, bet ir prie hiphopo, pamačius parduotuvėj, priskirti irgi būtų sunkoka. Improvizacija.

 

Jeigu paimtume vien muzikinę albumo pusę, tai būtų toks eksperimentinis rokas su džiazo priemaišom, hiphopo skambesio ten minimumas. Jeigu kalbėtume apie vokalinę pusę, tai būtų surimuota poezija, pateikta labai gera technika, bet labai dažnai nukeliaujanti kažkur į pievas – tai parodija į dabartinį hiphopą, tai poezijos vakarėlis, – labai netgi įdomu, bet keista. O štai kai abi dalys sueina kartu, išeina pakankamai vientisas ir įdomus dalykas. Taip, jis neskirtas plačiam ratui, tokią muziką reikia mylėti arba nekęsti, ją galima arba nuolat kartoti, arba prasukti su nepatenkintu veidu gabalą po gabalo.

 

Daug paaiškino kitas gan nemalonus faktas, susijęs su šiuo albumu. Jis yra paskutinis, tarsi uždarantis visą, kas buvo nuveikta gyvenime, Eyedea albumas. Kas nežino, Eyedea mirė nuo atsitiktinio narkotikų perdozavimo praeitais metais (keistas terminas „atsitiktinis perdozavimas“). Daug gerbėjų liko nepatenkinti tokiu Rhyme sprendimu, jiems nepatiko visą ilgą kelią uždaręs toks keistas apsvaigusio dievaičio albumas.

 

Išties, po albumo, ir po DVD lieka keistas prieskonis, albumas tarsi pakrauna savotiška depresija – visos tos kalbos, vaizdai, viskas kažkaip ne taip ir kartu taip tikroviška… Manau, pas mus rastųsi daug žmonių, kuriems tai būtų artima… Būkit labai atsargūs klausydamiesi šio darbo arba žiūrėdami DVD, tai nuotaikos dalykas, tai nuotaika kuriantis dalykas, bet tuo pačiu tai puikus ir unikalus albumas, ir mano manymu, jis labai tikras ir nuoširdus.

 

TRACKLIST:

01. One

02. Two

03. Three

04. Four

05. Five

06. Six

07. Seven

08. Eight

09. Nine

10. Ten

11. Eleven

12. Twelve

13. Thirteen

14. Fourteen

15. Fifteen

 

Autorius Miron

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

IGG – Viena Diena

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu. Straipsnis Renginys …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *