HipHop.lt 2005 – Hip-Hopas – vakar, šiandien, rytoj. Mintys

HHJau daug metu pažįstu Talika. Kaip įdomų, intelektualų ir nepaviršutinišką žmogų. Jo mintys ir sampratos, patirtys ir jų pateikimas bei perteikimas turi savąją originaliąją formą. Šis žmogus turi Savo Nuomonę ir ta Nuomonė nėra į kiekvieną kampą atsimušantis aidas. Taliko mintyse dažnai galima rasti ką nors naujo.Tai ką jums siūlome – rašinys, kuriame nestandartinis, nenuvalkiotas ir neatkartotas požiūris į hip-hop`ą.

Su pagarba Siela-Koolka aka Svaras

Tema:HIP HOP“o subkultūra: nuo Dionisiškų apeigų iki futurizmo

Pateikėjo vardas, pavardė: Talik

Kas užrašė:Aivaras Rakauskas

Kada: 2005 05 02

________________________________________

1. Klausimas: apsibrėžkime apie ką mes kalbėsime: terminai, sąvokos, išskirtiniai bruožai etc. Kas slypi po raidžių deriniu HIP HOP? Kodėl jis vadinamas kultūra?

Atsakymas: Šifruojant paraidžiui H.I.P.H.O.P būtų Her/His Infinite Power Helps Oppressed People – „begalinė asmens galia padeda engiamiesiems“. Iš principo, šią subkultūrą, sudaro 9 vadinamieji elementai, iš kurių pagrindiniai yra tik 4 (mc’ingas, , dj’ingas, graffiti ir b-boy’ingas): mc’ingas (rap’o muzikos atlikimas), dj’ingas (rap’o muzikos kūrimas ir atlikimas vinilais), b-boy’ingas (gatvės šokis, kitaip Brake Dance), graffiti (gatvės menas ant pastatų išorinių sienų; dažniausiai įmantraus stiliaus, meninės vertės užrašai, išpurkšti aerozoliu), street fashion (gatvės mada – aptakūs drabužiai, plaukų šukavimo stilius etc.), beatbox’as (rap’o muzikos imitavimas ir kūrimas burna), street language („gatvės kalba“; JAV – juodaodžių slengas, Europoje vystosi savotiška Hip Hop’inio pobūdžio terminologija, nors joje gausu anglicizmų), street knowledge (sugebėjimas išgyventi „gatvėje“, gyvenimiškoji patirtis, įgyjama „gatvėje“), street enterprenuerealism/deeling (gatvės prekyba, dažniausiai nelegalus savo įrašų platinimas, dirbimas sau pačiam, o ne kokiai galingai įrašų kompanijai). Galima teigti, kad tikrąja/pirmaprade savo forma Hip Hop’as egzistuoja tik JAV getuose, tačiau šiomis dienomis jis yra gan smarkiai modifikuotas ir daugiau tapatinamas su pirmais 6 elementais, ypač Europoje, kurioje propaguojamas Hip Hop’as, ganėtinai smarkiai skiriasi nuo amerikietiškojo (tiek publikuojamojo viešai, tiek pogrindinio). Nors pirmieji Hip Hop’o propoguotojai Europoje (taip pat ir Lietuvoje) tiesiogiai kopijavo Amerikos hip hop’erius, dabar čia kuriasi savitos tradicijos. O kas liečia sąvoką „kultūra“, tai ji yra daugiau naudojama pačių Hip Hop’o atstovų (past. hip hop culture), anuliuojamas priešdelis „sub“ yra ne kas kita, kaip bandymas išvengti antrarūšiškumo pojūčio, tačiau iki šiol Hip Hop’as oficialiai yra traktuojamas kaip viena iš kultūros dalių, t.y. – subkultūra.

2. Klausimas: kur turėtume ieškoti Hip Hop’o ištakų? Ar šios subkultūros ištakas, galime įžvelgti senovės civilizacijų propoguotuose saviraiškos formose, kaip tarkim, senovės Afrikos ritualiniai/apeiginiai tautų šokiai ar dionisiškos apeigos, arba senovės graikų edos, vokiečių špilmanai viduramžiais, arba kazachų ir kirgizų akynai, arba piešiniai ant uolų. Ar visgi, turėtume Hip Hop’o ištakų ieškoti XX a. 7 – 8 dešimtmetyje, kuomet JAV pradėjo atsirasti pirmosios Hip Hop’o formos?

Atsakymas: Bet kokio meno ištakų įprasta ieškoti praeities labirintuose. Neišimtis ir Hip Hop’o subkultūra. Jei ieškotumėme atskirai kiekvieno Hip Hop’o elemento kilmės šaltinių, žinoma, kad būtų galima kapstytis po senovės istoriją ir ieškoti sąsajų ten (past. šiomis studijomis užsiiminėja vienas „Hip Hop’o tėvas“ Africa Bambaata). Gatvės verslą būtų galima sieti su pirmykšte prekyba, plaukų šukavimo madą – su Afrikos genčių papročiais (kiekvienam regionui būdingas vis kitoks stilius, bet apskritai jie apibūdinami kaip „Natural style“), brake dance’ą būtų galima sieti su senovės Afrikos tautų apeiginiais šokiais, kurie buvo atliekami derliaus nuėmimo šventėse (ritmo ir judesio derinys). Beatbox’ą, su jau minėtų tavo genčių ir tautų apeiginiais šūkavimais, madrigalais, epigramomis ir pokštais, tačiau reikia pripažinti, kad HIP-HOP’as – tai 9 elementų visuma. Tai tarsi viena valstybė, sudaryta sujungus atskiras, bet etnografiškai panašiais žemes. O suvienyto ir autentiško Hip Hop’o reikėtų ieškoti, būtent, praeito šimtmečio antroje pusėje. Beje, reikia pastebėti, kad kaip ir senovėje, taip ir dabar Hip Hop’o subkultūra siejama su ekspromtu ir improvizacija, kas yra labai svarbu ir tuo pačiu būdinga Hip Hop’o atsovams. Čia svarbiausia ne žinojimas, o laisvas ir įdomus minčių, jausmų reiškimas.

3. Klausimas: Hip Hop’as kaip saviraiškos ir savirealizacijos forma/priemonė. Kaip Hip Hop’as gali būti panaudotas?

Atsakymas: kaip ir visos meno kryptys, Hip Hop’as nėra kategoriškai vienpusiškas. Visų pirma, Hip Hop’o muzikos (rap’o) atlikėjai – tam tikros informacijos skleidėjai. Hip Hop’o pradininkų afroamerikiečių kūriniuose atsispindi rasizmas (past. čia daugiau buvo 7-8 deš., bet aptinkama ir šiandien), kurį iššaukė socialinė nelygybė, skurdas etc. Pastaroji problema ir tapo autentiškojo Hip Hop’o atsiradimo pagrindu ir tapo savotišku įtakingu balsu iš gatvių. Galų gale, juk pačioje termino HIP HOP etimologijoje ir atsispindi šis reiškinys (past. His/Her Infinite Power Helps Oppressed People). Laikui bėgant Hip Hop’as įgavo religinį pagrindą. Pradžioje „rasta“ kulto garbinimas (Bob Marley įtaka), taip pat, Voo-doo garbinimas, savotiškas grįžimas į Afriką (Afrika Bambaata ir Zulu Nation įtaka). Šiandien, islamo propogavimas, kurį juodaodžiai (tuo pačiu ir dauguma afroamerikiečių) laiko savo tikrąją religija. Taip pat Hip Hop’as gali būti panaudotas, kaip linksmybių (vakarėlių) priemonė. Hip Hop’u akcentuojamos gatvių gaujų kovos. Jau keletą metų Hip Hop’as yra naudojamas kaip kritika nukreipta prieš valdžią, valstybės užsienio ir vidaus politiką. O galų gale, tiesiog, pavaizduoti nerealius, išgalvotus įvykius, tai gali būti nuo pasakų motyvų iki fantasmagorinių ar futuristinių istorijų.

4. Klausimas: ar galime įžvelgti kokią nors koliziją tarp Hip Hop’o ir kitų subkultūrų, kaip pavyzdžiui, neonacizmas, skinų judėjimas etc.?

Atsakymas: Jei pažvelgtume į Lietuvoje esančias subkultūras, pastebėtume ryškią koliziją tarp jų visų: neonacių, pankų, rap’erių, metalistų etc. Bet, mano nuomone, tai greičiau jaunatviškas, paaugliškas noras pajusti savo vertę ir išmėginti jėgas kovoje. Šie susidūrimai tik dangstomi savos subkultūros propagavimu ir gynimu. Tačiau jei pažvelgtume į Europą, kur Hip Hop’o subkultūra jau turi gilias šaknis ir tradicijas, ten galime įžvelgti ir daug gilesnes susidūrimų priežastis, tarkim, Vokietijoje, dėl jos istorinės praeities, šiandien aktyviai veikia neonacizmas, kuris propoguoja atvirą priešiškumą, ne tik kitoms kultūroms, bet ir kitataučiams, rasizmą, engimą, bet kokios subkultūros gimtojoje šalyje. Tačiau išimtinė padėtis yra JAV, ten jokio neonacizmo kaip ir negali būti, nes, visų pirma, amerikiečiai, kaip ir neturi realaus tautinio pagrindo, tad nėra, pagrindo ir kolizijai tarp Hip Hop’o ir, šiuo atveju, neonacizmo, o taip pat ir kitomis subkultūromis.

5. Klausimas: pažvelgus į žemėlapį matyti, kad Hip Hop’o subkultūros įtaka yra nuo JAV Vakarų pakrantės per Europą, Aziją iki Japonijos, nuo Skandinavijos iki Pietų Afrikos. Kokia Hip Hop’o subkultūros plitimo sėkmė?

Atsakymas: Kadangi Hip Hop’o subkultūra susiformavo praeito amžiaus antroje pusėje, kai buvo sparčiai vystomos telekomunikacijos priemonės, visai natūralu, kad šis „bumas“ labai greitai išplito po visą pasaulį. Daugiausiai su rap’o muzika, kurios tekstai informuodavo apie minimos subkultūros ypatumus. Greičiausiai Hip Hop’o ekspansija apėmė kaimynines JAV šalis – Kanadą ir Meksiką, vėliau Vakarų Europos šalis ir Japonija. Tik vėliau (paskutiniame XX a. dešimtmetyje) atsirado hip-hoper’ių Rytų ir Pietryčių Europos šalyse, išsivadavusiose iš SSRS jungo, tuo pačiu, ir pačioje Rusijoje ir Rytų Azijoje, Afrikoje. Hip Hop’o subkultūra įsitvirtino skirtingai kiekviename regione. Taigi, tai reiškia, kad politinė, bei istorinė padėtis šalyje ir mentalitetas yra esminiai veiksniai įtakojantys tokią sparčią, ar atvirkščiai, Hip Hop’o plėtotę. Jei pažvelgtume kitu kampu, šios subkultūros plitimo sėkmę garantavo improvizacija, kūrybinė laisvė ir fanatizmas. Galingas retorinio įtikinėjimo pojūtis, pranašumo įrodymas etc., visa tai, taip pat lėmė Hip Hop’o globalinę plėtrą ir vystimąsi. Be to, bet kurioje šalyje jaunimui Hip Hop’as tampa savotiška saviraiškos priemone, kas taip pat masina ir kviečia prisijungti.

6. Klausimas: tuomet pasakyk, ar Lietuvoje, Europoje ir Azijoje Hip Hop’o subkultūra nėra antstatinis reiškinys? Juk ištakos, kaip jau išsiaiškinome yra senovės civilizacijose, Afrikoje ar, bent, jau galime laikyti, jog tai juodaodžių kraujyje ir tik su jais susijusi ši subkultūra.

Atsakymas: vienareikšmiško ir kategoriško atsakymo pateikti negaliu. Nuo pat senovės istorijos žmonija yra linkusi perimti ir savo reikmėms pritaikyti išradimus, kaip irigacinės sistemos, bronzos liejimas, raštas, piniginės sistemos etc., meno srovių perimamumas – renesansas, gotika, barokas, rokoko, klasicizmas etc., ir visas kitas naujoves. Hip Hop’o subkultūra, nei viename klausime minimame regione, nebuvo įvesta prievarta, o perimta savanoriškai ir reikėtų paminėti, kad labai svarbų vaidmenį čia atliko juodaodžiai, kurių, pavyzdžiui, gausu Prancūzijoje (past. imigrantai iš buvusių Prancūzijos kolonijų Afrikoje). Vakarų Europoje Hip Hop’as įsitvirtino ir dėl kur kas tolerantiškesnio požiūrio į juodaodžius (past. čia labiau diskriminuojami azijatai, bei romai), o postsovietinėse šalyse – JAV idealizavimas, juk tai buvo uždrausta svajonė, demokratijos šaltinis. Nors Prancūzijoje ir Vokietijoje dabar nemažai komercinio rap’o muzikos grupių bando plagijuoti amerikietiškąjį komercinį rap’ą, Europos, o kartu ir Lietuvos, bei Azijos Hip Hop’o subkultūros niekada nebus identiškos JAV juodaodžių Hip Hop’o subkultūrai; skirsis tekstų tematika, rimavimo ir gyvenimo gatvėje stilius, apranga, graffiti atlikimo braižas etc., todėl nesutikčiau teigti, kad ji šiuose žemynuose yra antistatinė.

7. Klausimas: išsilavinimas ir Hip Hop’as, ar tai susiję? Kokią įtaką išsilavinimas, gal daugiau turiu omenyje, akademinį išsilavinimą, o ne bendrą išprusimą, turi Hip Hop’o subkultūrai, ar jos pasiekėjams?

Atsakymas: Hip Hop’ui išsilavinimas turi dvejopą reikšmę. Pirma, tai nėra svarbu, nes tai priklauso nuo pačio atlikėjo, jo patirties iš „gatvės mokyklos“. Yra daugybė pavyzdžių, kuomet, atlikėjas nebaigęs jokio mokslo, o dažnai net viduriniojo, gali labai įtaigiai išdėstyti savo mintis, patirtį, jausmus, kas dažnai yra labiau vertinama, nei, tarkim, atlikėjų, kurie rap’uoja apie prabangą, pinigus ir panašius dalykus. Atlikėjo tekstuose gali atsispindėti jo išskirtinis intelektas, nors jis ir nebus baigęs jokio mokslo. Muzikos ir ritmo sampuolis, gyvą ir emocingą žodį, tiesiog, padaro stiprų ir įtaigų, ko džniausiai ir užtenka. Kita vertus, reikia kalbėti apie underground’inį (past.pogrindinį) Hip Hop’ą, kur nemažai atlikėjų yra baigę aukštuosius mokslus ar koledžus ir tai jaučiasi jų rap’o tekstuose, ten gvildenamos vis naujos ir naujos temos, nestokojama naujų idėjų, nuolat matomas progresas, siekimas kažko naujo ir neatrasto, o tai ir yra to išsilavinimo pasekmė. Išsilavinimas, tarsi, Hip Hop’o judėjimo į priekį priežastis.

8. Klausimas: kažkas yra pasakęs, kad paveikslai, tai yra kalba, kažkas yra pasakęs, kad, netgi, tyla yra kalba. Ar rap’o muzika ir Hip Hop’o subkultūra yra kalba?

Atskymas: be abejonės, Hip Hop’as yra gyva, emocinga, įtaigi kalba. Tarkim, graffiti yra laikomas savotišku paveikslu, vadinasi, tai jau yra kalba. Brake Dance’as irgi yra kalba, gal tik nebyli, nes tai kūno kalba. Rap’avimas irgi yra kalba, netgi, dviem aspektais: pirma, tai gali būti traktuojama, kaip atlikėjo dialogas su klausytoju, ir, antra, pačio atlikėjo vidinis monologas, o tuo pačiu, dialogas su pačiu savimi.

9. Klausimas: Hip Hop’as kaip literatūra. Kokius įžvelgtum panašumus ar skirtumus?

Atsakymas: skirtumas tarp Hip Hop’o ir literatūrinių tekstų yra tas, kad rap’o tekstuoe nėra paisoma griežtų kalbos taisyklių, dažniau nei literatūroje naudojamas slengas, keiksmažodžiai. Nors tai yra būdinga ir dabartinei postmodernistinei literatūrai, kurioje taip pat gausu slengo, net keiksmažodžių. Rimavimo būdas priklauso nuo atlikėjo sugebėjimo ir pasirinkimo, tačiau rap’o tekstuose yra naudojamos keleta rimavimo taisyklių, kaip ir poezijoje, kaip, tarkim, gretutinis rimavimo būdas, tai kuomet rimuojasi pirma ir antra eilutės, trečia su ketvirta, tai populiariausias ir lengviausias rimavimo būdas, todėl taip ir mėgiamas atlikėjų. Hip Hop’as remiasi daugiau improvizacija, o literatūroje yra daugiau naudojamos įvairios rašymo schemos ir griežti prinicipai. Panašumai tokie, kad kaip ir literatūroje yra naudojami įvairūs elementai: metafora, alegorija, personifikacija, metonimijia, hiperbolė, ironija, retorika, epitetai, palyginimai, simboliai etc., beje, Hip Hop’o subkultūrai ypatingai būdingas simbolinis mąstymas. Taip pat, tiek literatūriniams tekstams, tiek rap’o tekstams būdinas romantizmas persmelktas melancholija, fantastikos, dažnai ir futurizmo, bei siurealizmo elementai. Tiek literatūroje, tiek rap’o tekstuose vyrauja stiprūs žanriniai motyvai, tai ir komedija, drama, farsas, siaubas, tragedija.

10. Klausimas: kodėl Hip Hop’o subkultūroje nėra tikrojo identiteto, ta prasme, kad visi jos siekėjai turi slapyvardžius, kodėl? Su kuo tai susiję ir kam to reikia?

Atsakymas: vėlgi šio reiškinio ištakų galime ieškoti senovėje, kuomet į žmogų buvo kreipiamasi vardu, nes pavardės jis, paprasčiausiai, neturėjo. Pavardės atsirado, palyginti neseniai. Ir šis slapyvardžių reiškinys, turbūt, vėlgi, yra bandymas gryžti prie tikrųjų šaknų. Jei žvelgtume į XX a. 7-8 deš., kuomet Hip Hop’as mezgėsi afroamerikiečių gyvenamuose rajonuose ir gatvėse, būtent, ten ir yra uždedamos pravardės, slapyvardžiai, trumpinami vardai, ypač jei tai siejasi su kriminaliniu pasauliu, manau, tai ir yra pagrindinės tikrojo identiteto nebuvimo priežastys.

11. Klausimas: kaip manai, kokia kryptimi šiuo metu eina Hip Hop’as? Ir ar tai vis dar Hip Hop’as? Ar jau kažkas peraugę į kažką kitą?

Atsakymas: stebėdamas šiandienines Hip Hop’o tendencijas pasaulyje, nes Lietuvoje ši kultūra dar tik vystosi ir kalbėti apie Lietuvą negalima, manau, jog ši subkultūra eina postmodernizmo keliu, jau kelerius metus, nes postmodernistai siūlo alternatyvą, naują pažinimo viziją. Postmodernizmas bėga ar stengiasi užbėgti į priekį tiems įvykiams, kurie vyksta šiandien, o Hip Hop’e, ir ypatingai rap’o muzikoje, nes ji lanksčiausia, jaučiamas tas pats, eksperimentavimas su naujomis idėjomis, formomis, stiliais. Ryškus stengimasis užbėgti už akių ir parodyti, kas bus daroma netolimoje ateityje. Šiandien Hip Hop’e piešiamos ateities vizijos ir realūs planai. O ar tai, tas tikrasis Hip Hop’as, kuris buvo XX a. 7-8 deš. pasakyti sunku. Akivaizdu tai, kad jis išsigimė, prarado savo fundametalųjį pagrindą, bet, galbūt, tai natūralus keitimosi procesas.

12. Klausimas: kokius įžvelgtum šios subkultūros privalumus ir trūkumus? Jei turėtum galimybę, ką pakeistum?

Atsakymas: Trūkumai: hiperbolizacija ir egocentriškumas, pastarasis ypatingai būdingas afroamerikiečiams, bei minėtasis Hip Hop’o autentiškumo išsigimimas. Privalumai tie, kuriuos taip pat jau minėjau: laisvė, improvizacija, nuolatinis vyksmas, ieškojimas kažko naujo, savirealizacija. Kas liečia keitimą šioje subkultūroje, tai pakeisčiau aplinkinių žmonių mąstymą, stereotipus apie Hip Hop’o subkultūrą, nes daugelio žmonių ši subkultūra laikoma neortodoksine ir piešiama tik paprasčiausiomis, arba moralinėmis kategorijos, kaip „geras – blogas“, arba spalvinėmis kategorijomis, kaip „juoda – balta“. Kartais tai būna ir pagrįstai, dėl pačių šios subkultūros atstovų veiksmų. Tai visiškai neadektavus požiūris, kurį aš norėčiau pakeisti.

13. Klausimas: kokios Hip Hop’o kultūros perspektyvos 5-10 metų laikotarpyje?

Atsakymas: visuomet yra sunku tiksliai pasakyti, kas bus ateityje… Tačiau, matau dvi galimas perspektyvas: pirma, tai yra jau minėtų formų, stilių, idėjų etc., kurios dabar yra piešiamos, įgyvendinimas ir pritaikymas prie būsimos nūdienos ir, antra, matau galimą Hip Hop’o skilimą. Tai susiję su tuo, kad Hip Hop’as yra juodaodžių kultūra, bent jau buvo praeityje, dabar vis daugiau ir daugiau įsitraukia ir baltieji, jų grėsmingai daugėja. Tai nėra labai palankiai vertinama iš juodaoždių pusės, neva, ir čia baltieji nori lyderiauti, ir tas lyderiavimas ar pranašumas sukelia priešiškumą vieni kitiems, kuris jau jaučiamas nuo XVII a., o tai gali privesti prie to, jog kažkurie bus išstumti iš Hip Hop’o, o atstumtieji, savo ruožtu, gali sukurti kažką naujo.

Autorius Vitalijus Augustauskas a.k.a Talik (JBC)

 

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

Atsakymas komentatoriams: tai kaip gi „Granatos fest“ naikino Lietuvą ir muziejų? [TOP3]

Po savaitgalio turime 2 naujienas – gerą ir blogą, tad nuo kurios pradėti? Rumšiškėse vykusio …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *