Į tamsą klampinantis albumas, kuris praturtina [Beeta, Kūlgrinda, 2017, apžvalga]

Visi susipažinę su Lietuvos repu, jau tikrai žino, kad praktiškai visus Beetos solinius darbus yra sunku klausyti. Juolab tiems, kas į muziką žiūri paviršiumi. Tai tiesiog nėra pro ausis praslystanti muzika pramogai, nes jos klausant reikia savotiškai padirbėti ir pačiam. Todėl tie kas tingi, kas to nedaro ir bandys klausytis Beetos – pasiklys ir įžengę bėgs, kuo greičiau atgal.

Prie Beetos skambesio lieka tie, kurie nebijo tamsiai mąstyti ir klausant jaučia poreikį ieškoti žodyno, metaforų, minties. Tokius žmones nebūtų teisinga prilyginti gurmanams, tačiau turbūt savitą skonį ir polinkį į analizę jie privalo turėti labiau išgaląstus. Taigi Beetos darbai, tai nėra foninė muzika. Juolab jeigu kalbame apie rinkinius, kur tamsos koncentracija dar didesnė.

Naujausias Beetos solinis albumas “Kūlgrinda” tai dar labiau emociškai klampus albumas, kurį suvirškinti paklausius kartą ar kelis – vargu ar įmanoma. Iš tiesų, net nežinau ar išvis įmanoma pilnai suprasti visas detales, bet prisipažinsiu, kad įdomu tai mėginti padaryti. Įdomu gaudyti eilutes, jungti visas metaforas, pagalvoti  apie tai, kas lieka perleidus tekstą per savo galvos vingius… Ši tamsos intervencija savo mintyse, bent man tapo geriausia klausymo dalis, kurioje mačiau prasmę ir iš tiesų jaučiau malonumą.

Tačiau tuo pačiu, tai yra išimtis tuo požiūriu, kad albumu nesinori dalintis. Gali pasirodyti savanaudiška, kad turi tai, kas tau patinka, tačiau nenori duoti kitiems. Tačiau ne. Tiesiog albumo klausymas keliese (tarkime važiuojant mašinoje) veda į gan slogią nuotaiką ir tarpusavio bendravimą kreipia link per sunkių temų ir minčių. Tai albumas skirtas sąmoningai vienišam laikui, kuriame nori pamankštinti savo emocijas ir mintis, kad taptum tvirtesnis.

Taigi albume nuskambėjusi eilutė, kad “tiesą verta gerti gryną” tinka ir pačio albumo apibendrinimui. Neskieskite, bet nepilkite ir per prievartą, tačiau radę laiko ir paragavę galite save praturtinti.

Albume visko tiek daug, jog čia būtų galima rašyti ir rašyti, tačiau tikiuosi, kad net nepalietus techninių dalykų, bent iš dalies albumo atmosferą ir emociją pavyko atspindėti. O pabaigai dar viena dėmesio verta ir įstrigusi eilutė: “išgirstum, kad nėra žmonijos – savęs nerastum”. Tikiuosi Beeta rado dar dalelę savęs praleidęs nesuskaičiuojamą valandų kiekį prie tokio pilno albumo kūrimo. Ras ir tie kas praleis “Kūlgrindą” pro save – tik nereikia nuskęsti aklai neriant į tamsą.

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

Interviu su Lietuvos MC Battle čempionu REGIU: „Dalyvaukit ir patikėkit savimi“

Praėję metai jam buvo velniškai sėkmingi – ant „Lietuvos MC Battle” scenos jis sugebėjo būti …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *