IGG – Pradedu Suprast


Pilkoji propoganda mostais bumerango
Skriek, šifruotą info, keturių kolonų flangų
Briaunom aštriom, kapok, sistemos gijas
Aš tikiu, mus išgirs ir tarp eilučių supras
Nepaklusę, jie tapo tais kas kampais trinasi
O kas juos vardijo patys pūna vitrinose
Pinasi galai, kai isigilini, kodėl
Bandai daryt is dušios, o rezultato nėra
Kiekviena kova svarbi, kad ir pergalių nebuvo
Su sprogdinančiom mintim už paprastą lietuvį,
Kas gulasi ant žemės net nesulaukę smūgio,
Niekada nebus laimingi savo tikslo kas pabūgo
Savus: laikyk pašonėj, šildyk, bėdoj padėk,
priešus stebėk, palaikys tie kam nevistiek.
Jei klausi, kaip reikia toj minioj savim išlikt,
kai 9 iš 10 papraščiausiai nusišikt.
Kur baigsis keliai vienutėj, ar po viaduku?
Dienas toliau į knygas rišim, versim i repuką.
Vidus nenori tylėt, širdis vergaut.
Judinam kolonkes – IGG nenusispjaut.

Pried.

Brolau, pradedu suprast, kad mes nemirsim,
Kažkada kūnas išnyks, bet į natas pavirsim.
Gyvenimo kelią tesiam, mes jį užrašom.
Ko gero, tai brangiausia, dalinamės, prašom

Ei, ar dar toli, pasakyk, broli.
Žiuriu į tolį, kosiju ir dar noriu,
Sapnais praeinu, kvartalo senų,
Ką brangiausią turiu iš žvėrių tarp žmonių?
Kaip krenta snaigės ir žiba nova,
Šoka su manim, dangui man chujova.
Sielos buveinei, marškinius paklojęs
Praradau senus, suradau naujoves.
Nesustosiu, širdis suplys, kaip trokšta
Man netrošku, viską tampo su lyg paskruostais
Žinau nusisluostau į tą “nekreipk demesio”,
Laukiu metais, mėnesiais, užpiso vėlintis.
Ką aš čia rašau, rašo rankos mėlynos.
Niekada nesiklaupiau, atrodo ėjau kelėnais
Giltinės sėlino, laukė antro kėlinio,
Liūdesy, kol gėriau aš, mane pachmėlino
Atsimerkiu ir matau giliai įsmeigtą vėliavą.
Jeigu laikas mirt, barstyk, po krantą smėliną
Lik su muziką ir žodžiai IGG metodai…
Kol neišėjau iš proto.

Pried.

Brolau, pradedu suprast, kad mes nemirsim,
Kažkada kūnas išnyks, bet į natas pavirsim.
Gyvenimo kelią tesiam, mes jį užrašom.
Ko gero, tai brangiausia, dalinamės, prašom

Tu sakai, jog aš dažnai kartojuos,
Rytoj pats darai tapatį net nepagalvojes
Tu manai, kad protingesnis už kitus,
Gal dar nesuvokei, bet aplinka kuria mus.
Karta iš kartos iš naujo viską kartojam,
Darom tas pačias klaidas, apie tapatį repuojam,
Kaifuojam, nuodijam smegenis, kol susiprantam,
Kad ir kaip tūkstančiai kitų ten pat brendam.
Tada viską rišam, pradedam naują gyvenimą.
Būna patraukia atgal, silpnus nervai išderina,
Kiti be nerimo rauna į priekį ir jiems sekasi,
Nesižvalgo atgal, tikslai aiškiai matosi.
Bėga metai, dar greičiau bėga nauji,
Prisimeni pradžią, kokie tada buvom jauni?
Mes nenugalimi, šaukiam,
Krutinę plėšiam, pult, į akis įrodinėt savo tiesą
Dabar žodžiuose gyvena tikros vertybės,
Rašom su savais, po kol užteks kantrybės,
Kol liejas muzika, tol iš širdies eilės
Viskas to pačio link ten pat, bratka, einam.

Pried.

Brolau, pradedu suprast, kad mes nemirsim,
Kažkada kūnas išnyks, bet į natas pavirsim.
Gyvenimo kelią tesiam, mes jį užrašom.
Ko gero, tai brangiausia, dalinamės, prašom

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

IGG – Viena Diena

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu. Straipsnis Renginys …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *