Išteisinkime hiphopą

Šį tekstą rašau „klausydamas ramaus širdies instrumentalo“, kaip kad pasakytų garsiausios lietuviškojo repo (hiphopo) grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Svaras. Ir kalbėsiu šiame komentare teigiamai apie hiphopą, pažvelgsiu į šią šokių muzikos atmainą iš gerosios pusės, kas neretam „Bernardinai.lt“ skaitytojui, dar neperskaičiusiam šio teksto, tikriausiai gali pasirodyti svetima. Prabilti apie hiphopą šviesiai paskatino interneto dienraštyje „Omni.lt“ spausdintas repui palankus komentaras „Kodėl Lietuvai reikia hiphopo?“ bei jau dienraštyje „Bernardinai.lt“ Giedriaus Surplio publikuota nuomonė „Krikščionys žvaigždės – tikslas pateisina priemones“. Pastarajame rašinyje popmuzikos grupė „Mango“ ir „G&G Sindikatas“ buvo surikiuoti vienoje eilėje ant scenos, kas, mano supratimu, yra netikslu ir nederama. Iš G. Surplio žodžių susidarė įspūdis, jog „G&G Sindikatas“ yra toks pat pilkosios masės, bedvasis, be pretenzijos į kokybišką muziką ansamblis, kaip YVA, „Žentai“ ar ta pati „Mango“, o aš teigiu priešingai: ši grupė, kaip ir nemaža dalis hiphopo, yra puikus priešnuodis prieš skambesio vidutinybes, prastą muzikos skonį ir taktą. Nuo seno hiphoperiai (arba reperiai) mūsų šalies žiniasklaidoje buvo vaizduojami kaip brutalūs neklaužados, savo dainuškose besikeikiantys, terliojantys dažais sienas, nešiojantys netvarkingas, perdėm plačias kelnes. Tai daugmaž ir buvo tiesa. Tačiau pastaraisiais metais repas, išsigydęs paaugliškus keiksmažodžių spuogus, tapo tikru pasipriešinimo vidutiniškumui judėjimu, kūrybingą jaunimą vienijančia subkultūra (dėl tikslumo atskirkime hiphopą nuo jo pakaitalų – taigi tokie kolektyvai kaip „Skamp“, „Kastaneda“ ar atlikėjas „Eminem“ tėra popsas, ne hiphopas). Skirtingai nei pigią meilę deklaruojanti, galybę patinų bemylinti popprincesių trio YVA, reperiai linkę į gilesnių jausmų paieškas, romantiką bei lyriką: „Kiek daug akimirkų, pralėkusių pro šalį, Ištirpusių naktiniame laike – aš pagavau tik dalį“ („Šmėkla ir Vaiperis“), arba „Kiekvienas turi trokštamą tikslą, bet kai, atrodo, pagavai, Jis sudūžta kaip stiklas ir žvengia tau tiesiai į veidą“ („G&G Sindikatas“ – „Jo Didenybė M“). Hiphopo kritikai teigia, jog repas yra juodaodžių muzika. Tačiau šiandien taip sakyti – tai prisipažinti esant rasistu, mat dabartinėmis globalizacijos kultūrinėmis sąlygomis hiphopas, lygiai taip pat kaip ir džiazas, yra visų. Apskritai žaviausias hiphopo bruožas ir kone pagrindinė jo funkcija yra pasipriešinimo deklaravimas. Lietuviškuose tekstuose, kaip ir amerikiečių dainose, pasipriešinimo nuotaikų apstu: „Padovanojo tamsias gatves tokiems, kaip mes, Blausiuose languose – tiktai atspindį laimės. Ir kad būtų lengviau valdyti tokius, kaip mes, Į širdis įdėjo bombą, pavadino ją – baime…“ („G&G Sindikatas“ – „Jo Didenybė M“), arba „Visuomenė mus priima kaip ligą, Mes miestų liga, bet, deja, neišgydoma. Ignoruot per vėlu, kontroliuot, ką – neišeina?“ (G&G Sindikatas“ – „Gatvės lyga“), arba „Gimę komunizme, užaugę laisvėje Mes viską griebti pasiryžę“ („Šmėkla ir Vaiperis“). Neabejoju, kad kilus, tarkim, neišvengiamam politiniam sąjūdžiui, dalis jo dalyvių būtų išaugę su hiphopo vėliava, mat reperiai savo dainose kritikuoja ydingą politinę praktiką, korupciją: „kiekvienam po savo monopoliją, vidutinį sluoksnį ir toliau nuodija inteligentiška parodija. (…) Tikiuosi netrukdau, premjere, tavo miego, tavo santūrumo?“ („Šmėkla ir Vaiperis“). Tuo tarpu klausantieji rusiškų ar lėkštų ritmų į demonstracijas, matyt, numotų ranka arba trauktų į jas nebent pasimušti. Teigiantiems, jog hiphoperiai yra linkę vartoti kvaišalus, dera apsižvalgyti kad ir progresyviosios muzikos, pavyzdžiui, house klubuose, kur cheminių narkotikų vartojimo mastas kelia gerokai didesnį nerimą. Ir apskritai netikslinga sieti kvaišalų vartojimo su subkultūra; tai yra veikiau bendra jaunimo yda, nepriklausoma nuo požiūrio į muziką ir saviraišką. Kiti sako, kad reperiams trūksta išmonės, intelektualumo, jie per daug keikiasi. Šiam argumentui paneigti siūlau ištrauką iš dainos apie spaudą, kurios įžvalgų galėtų pavydėti netgi „Bernardinai.lt“ žiniasklaidos apžvalgininkai Rimvydas Paleckis bei Romas Sakadolskis: „Atsiverčiu rytinę spaudą, skaitau, kad tau tai skauda, Užsakytais straipsniais konkurentai vienas kitą maudo, Kaip slepiasi bėgliai, kaip sekasi juos gaudyti, Milijonai pamoja ubagam ir rieda užsienin vagonai. Lavonai, skandalai ir aferos, Kaip plečiasi ir žlunga šešėlinės imperijos. (…) Ir kaip už to parduodamas ir perkamas liežuvis. Geltonas šūvis – ir tu jau tinkle, Ne veltui informacija – baisiausias eros ginklas. (…) Sistemos tiksliai dirba reklamos ir tiražo skaičiui, Tiesa – trečiam plane, svarbiausia – reitingai. Siužetai režisuojami per ginčo linzę, Galia pakelti likimus ir sumindyti. Konkretūs įkainiai apsprendžia eilučių turį: Ar dokumentika, ar grožinė literatūra. Kažkas pasakė laikraščiais tikėt – tai kristi į bedugnę, Aš pasakysiu paprasčiau – gesink geltoną ugnį. “ („Šmėkla ir Vaiperis“ su Svaru). Jei jau esate pasirengę išteisinti hiphopą, pabaigai prašom paklausyti to paties „G&G Sindikato“ dainos „Muzika, kuri saugo“, kurią tikriausiai būtų galima įvardyti lietuviškojo repo himnu.

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

Operatyvūs pristato naujausią savo dainą tiesiogiai iš Čikagos

Jauniausi Lietuvos reperiai „Operatyvūs“ jau savaitė laiko kaip tvirtai stovi ant Jungtinių Amerikos Valstijų žemės …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *