SHIDLAS – Salami postmodern [LOWVIBE ;2011]

Prieš porą savaičių bevartydamas internete senas „Gatvės Lygos“ laidas, perklausiau vieną, kurios metu savo naują albumą pristatinėjo ponaitis Shidlas. Besiklausydamas atkasiau ten minėtą albumo promo fotosesiją, radau porą įdomesnių pramoginio dizaino puslapių, kur vyko diskusijos apie tokios pakuotes originalumą ir praktiškumą, tai štai, Mamanios dėka šitas dešros šmotas pateko net į mano rankas už 8000 km nuo albumo gimimo vietos, kuo aš labai patenkintas, kadangi, kiek man pavyko suprasti, tai turėtų būti kolekcininkų skanėstas. Taigi atsidėkodamas ir pasinaudodamas reta laisva minute, nutariau pasidalinti, kaip mano pailsėjusioms ausims skamba šitas albumas.

 

Visų pirma, kalbant apie Shidlo stilistiką, vertėtų veikiau kalbėti apie stiliaus kokteilį – tokį eklektišką hibridą visko, kas patinka pačiam Shidlui ir kitiems, kas prisidėjo prie albumo kūrimo. Kažkodėl į galvą ateina tokie vardai kaip TY ir Roots Manuva (žinau, daug kur ne iš tos operos, bet kažkas tokio sklando ore). Sukišti tai į konkretaus stiliaus rėmus būtų sudėtinga, čia visko daug ir kad ir kaip keista, visa ta stilistinė makalynė sukuria gan įdomią atmosferą, albumo įdomu klausyti, jis neatsibosta po pirmos perklausos. Tai tarsi maža jauki plokštelių parduotuvė, į kurią žmonės suneša viską, kas jiems patikdavo, kas juos žavėdavo… arba tiesiog savo klaidas. Ir aš patarčiau pabandyti perklausyti šitą skanėstą visu garsu (ne per kompiuterį, nes jis neperteiks viso efekto), jame išties daug skanių mažų mėsos gabaliukų ir riebių lašiniukų.

 

Toliau reikėtų pakalbėti apie tekstinę albumo pusę, kuri vėlgi gan neįprasta. Vietomis man susidarė įspūdis, kad tai tiesiog iš piršto (šiuo atveju iš dešros) išlaužtas tekstukas, kuriame yra vienas kitas kabliukas apmastymui, kartais su gilia mintim, o visa kita tiesiog pripilta dėl masės. Man patinka besiklausant albumo bandyti „pagauti kampą“, suvokti, ką Shidlas nori tuo pasakyti, arba apskritai, apie ką gabalas. Manau, tokie pat ieškotojai, kaip aš, rado čia ne vieną gilią mintį, simboliką ir t.t., nors išties pusę viso to tiesiog žodžiai, žodžių žaismas, gan spalvingas, gerai atliktas, puikiai sulipdytas, ypač kai atlikėjas (mano manymu, vienas iš įdomesnių mūsų krašte, sunkiai supainiojamas su kuo nors kitu) pats patiria malonumą nuo to, ką daro, ir smagiai leidžia laiką tai kurdamas. Tai jaučiasi. Aš ne aiškiaregis, bet, manau, Shidlas su kompanija tikrai linksmai leido laiką, kurdamas tą „dešrinį“ veikalą.

 

Visos šitos rašliavos pradžioj aš minėjau diskusijas apie pakuotės praktiškumą ir pan. Norėčiau ir aš savo trigrašį tą tema įkišti. Visų pirma, šiuo atveju tai, ko gero, senų idėjų prikėlimas, tai, kaip albumas buvo pateiktas, atrodo originalu, ką jau bekalbėti apie tai, kad ir fotosesijai tai labai palankus variantas, kuriuo cherba sėkmingai ir pasinaudojo. Kitas dalykas praktiškumas. Man kaip tokių dalykėlių mėgėjui iškart kyla klausimas, kaip išlaikyti gerą to skanėsto būklę, juk atidarius pakuotę, vakuumas tampa šiukšle (ką jau matau ir ant savo stalo – mano namo valytoja jau porą katų bandė išmesti viršelį, vos spėjau ištraukti jį iš šiukšliadėžės). Ko gero, reikės gauti dar vieną diską, vieną į kolekciją, kitą į grotuvą.

 

Mano verdiktas. Man patiko. Taip, tai nėra muzika, kuri nuolat skambėtų mano ausyse, bet tam šiltam krašte, kur dabar esu, labai gerai „limpa“, labai atitinka nuotaiką, be to, šablonų ir atsibodusių formulių šaly tai tarsi gaivaus oro gurkšnis tiek širdžiai, tiek smegenims.

 

Autorius Miron

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

Į tamsą klampinantis albumas, kuris praturtina [Beeta, Kūlgrinda, 2017, apžvalga]

Visi susipažinę su Lietuvos repu, jau tikrai žino, kad praktiškai visus Beetos solinius darbus yra …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *