Slug. Atmosferos slėgis

Maždaug prieš metus Atmosphere išleido daugelio nuomone stipriausią savo albumą „The Family Sign“, ir taip galutinai perėjo prie taip vadinamo „brandžiojo hip hopo“.

 

Paskutinis Atmosphere albumas  „The Family Sign“ – labai brandus darbas tiek lyrikos, tiek pačios muzikos atžvilgiu. Ar buvo koncepcija sukurti tokį rimtą albumą, ar viskas išėjo savaime?

Aš nežinau, ar mes specialiai bandėme sukurti tokį albumą. Tikriausiai mes tiesiog darėme tokias dainas, kokios mums patinka, o kokiomis jos išėjo, tokiomis išėjo. „Brandžio“ muzikos idėja man nepatinka ir mane varžo. Klausiau albumų, kuriuose atlikėjai sąmoningai stengėsi skambėti „brandžiai“, ir viskas ką aš manau apie tai : „Po galais, koks tai netikrumas“. Ką jie nori tuo pasakyti? Kad visa kita skamba nebrandžiai? Juk jei ant savo muzikos dedi rimtumo antspaudą, tai visą kitą muziką automatiškai pradedi laikyti nerimta. Apie savo dainą aš niekada taip nepasakysiu.

Taip, mes augame, gyvenimas keičiasi kartu su mūsų augimu. Tiesa taip pat auga kartu su mumis, ji nebegali likti tokia, kokia buvo. Mano tiesa dabar neturi nieko bendro su ta tiesa, kurią turėjau būdamas 25 metų. Tai būtų tiesiog siaubinga. Jei aš iki šiol manyčiau tik apie tai, kur gauti dar alaus, ar kaip išprovokuoti žmones krėsti kažkokias kvailystes, tai būtų tiesiog nesąmonė.

 

 

Paskutinuose dviejuose albumuose jūs tolstate nuo semplavimo,. kas ne visiems patinka. Kodėl pradėjote naudoti daugiau gyvų instrumentų?

Tam yra dvi priežastys. Visų pirma, dėl semplų mums pradėjo pateikinėti ieškinius. Anksčiau mes niekam nerūpėjome, o dabar pradėjo knaisiotis po dainas. Kai tai prasidėjo, aš pradėjau imti į gastroles muzikantus. Gitaristą Nate Collis ir klavišininką Eric Anderson. Ir logiška pasekme tapo tai, kad jie pradėjo dalyvauti ir muzikos kūrimo procese, o ne tik tiesiog koncertų metu gyvai pergrojinėti semplus. Iš pradžių, albume „When Life Gives You Lemons, You Paint That Shit Gold“, jie kai ką pergrodavo, o kai ką ir sukurdavo. Vėliau, albume „To All My Friends/ Blood Makes the Blade Holy“, mes visai negalvojome apie semplus, grojome „original shit“. Na o „The Family Sign“ visi tik grojo, net nesempluodami jau sukurtos muzikos. Bet sekančiame albume vėl viskas bus kitaip – faktas. Tik aš dar nežinau, kaip. Svarbiausia tai, kad visi albumai – tai vistiek Atmosphere. Mes keičiamės, kad jaustume, mokomės kažko naujo, bet mes neketinam stačia galva pulti į nereikalingus eksperimentų kraštutinumus.

Tu kalbėjai apie ieškinius dėl semplavimų. O koks tavo požiūris į tai, kad klausytojas labai dažnai randa panaudotus semplus, ir apie tai rašo internete?

Kas čia apskritai gali būti gero? Kas gali būti gero, kai atskleidžia tavo paslaptis? Ypač tai galioja mano kartai. Bet jaunoji karta į viską žiūri savaip. Mes nesuprantam žmonių iš 80-ųjų, ir manom, kad visur turi būti panaudojami semplai, kad repas turi būti sąmoningu. O dabar jau yra kitas etapas, kita karta, bet tai vis tiek hip-hopas.

Mano požiūris į tai yra toks – žmonės vistiek knisis ir atras, ką tu ir iš kur paėmei. Tai internetas, tu jo nekontroliuoji. Žmones domina, iš kur tu paėmei tai, kas taip puikiai skamba. Nemalonu, kad tai reperiams sukelia problemų, kita vertus – reperi, užteks, po velnių, sempluoti! Juk buvo laikai, kai reperiai to nedarė.

Šiame albume tu mažiau daliniesi asmeniniais išgyvenimais, o pasakoji daugiau istorijų.

Tai todėl, kad pradėjau daug klausyti Willie Nelson ir Tom Waits. Tai paveikė mano smegenis. Dabar daug daugiau nei anksčiau klausau dainų – istorijų.

 

 

 

Koks dabar, kai pradėjote groti gyvai, muzikos kūrime yra Ant vaidmuo?

Niekada nesu sutikęs žmogaus, kuris turėtų daugiau plokštelių nei Anthony. Jo visi namai užgrūsti plokštelėmis. O jei ir jų ima nepakakti, jis dar turi krūvą instrumentų, kuriais gali sugroti ką tik nori. Jis gali parinkti bet kokį boso semplą, kokio tik jam reikia, bet dabar yra ir galimybė sugroti bet kurią melodiją, kuri tik  suskamba jo galvoje. Todėl dabar, mano manymu, didžiausia problema yra muzikantus priversti išgauti jam reikalingą skambesį. Juk sudėtinga yra paaiškinti, kaip gitara turi skambėti būtent tuo momentu.

Nuo pat albumo išleidimo jūs nuolat buvote kelyje. Jūs ir gerą vardą užsitarnavote dėka begalinių turų. Kaip jums svarbu dabar, šiuo karjeros etapu, pastoviai gastroliuoti?

Nežinau. Ir ne tiek daug mes dabar gastroliuojame. Tiesiog feisbuko, tviterio ir nuolatinių promo darbų susidaro įpūdis, kad mes pastoviai koncertuojam. 2011 metais, pavyzdžiui, mes kelyje buvom vos keturis mėnesius. Nepalyginsi su tais laikais, kai su Mr. Dibbs buvome klajokliais, važinėdavom po aštuonis mėnesius. Su metais viskas pasidarė kiek ramiau, aš vedžiau, men gimė vaikas ir prioritetai susidėliojo kitaip. Žmonės dažnai rašo „vat pavažinėkite kaip Atmosphere!“. Ką gi, aš šito nusipelniau, bet nebenoriu gyventi kelyje.

 

 

Ar rašydamas naujas, mąstai apie tai, ko iš tavęs tikisi gerbėjai?

Niekada nemaniau, kad klausytojas gali diktuoti artistui, ką daryti. Tai man reiškia parsidavimą – prisitaikymą prie auditorijos lūkesčių. Manau, kad mūsų užduotis yra dirbti su klausytoju, bandyti jam pasakyti tai, ką tu nori pasakyti.

Rhymesayers leible atsirado naujų artistų – Evidence ir Grieves. Kokie tavo santykiai su jais?

Mūsų santykiai yra nuoširdžiai artimi. Su Grieves ir Evidence mes buvom draugais dar gerokai iki sutarties pasirašymo. Netgi pasakysiu taip – jei mes nebūtume draugais, tai ir nebūtumę pradėję kartu dirbti. Jie galėtų leisti albumus, kur tik nori, bet jie pasirinko mus, nes mes esam draugai. Brolybės atmosfera – tai yra geriausia Rhymesayers leible. Mes niekam nebuvome leiblu, kuris priėmė artistą tik todėl, kad jis kietas – jis dar turi būti ir mūsų draugu.

Ir Freeway?

Freeway – Jake One ir Siddiq draugas, ir asmeniškai jo nepažinojau. Siddiq turi savo žmonių ratą, Brother Ali – savo, mes su Anthony – savo. Kad dirbtum su Rhymesayers, turi būti bent vieno iš mūsų draugu. Nesiųskite mums demo – tiesiog nupirkite alaus.

 

 

Autorius Versta iš Okayplayer ir Omahype.

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

„Nieko niekada nerašau šiaip sau“ [Interviu su Shamanu ir Rela]

Apleistoje karinėje bazėje nufilmuotas naujausias Shamano darbas „Tik dėl tavęs“ iš karto pasirodė labai asmeniškas. …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *