SPLASH! 2009 – atrandam festivalį iš naujo [Hip-Hop.lt archyvas]

Man asmeniškai tai buvo jau 8-tasis Splash festivalis ir jau trečią kartą reikėjo iš naujo pripratinėt, arba tiksliau pasakius adaptuotis naujoje festivalio vietovėje. Jau dvyliktą kartą vykęs Splash festivalis išbandė ketvirtą vietovę ir kol kas nežinia ar liks ten kitais metais. Pasakysiu iškarto kad šių metų pasirinktas pusiasalis pavadinimu „Ferropolis“ ko gero buvo idealiausia vieta festivaliui iš visų man matytų, o koncertus pristatinėjančiam vaikinui taip pat knietejo paklausti prie scenos apie 20 000 esančių žmonių, kuri gi vieta jiems labiausiai patiko. Už praeitų ir užpraeitų festivalių pusiasalį „Pouch“ ir šiemetinį „Ferropolis“ žmonių balsais buvo prabalsuota ko ne vienodai. Tačiau ketvirtadalis asfaltuotos teritorijos mano manymu šiemet paiemė viršų, nes guminių batų beveik nereikėjo, nors nebent kažkam norėjosi pasirodyti kokius gražius, madingus arba juokingus jie turį.

Pirmoji diena pasitiko mus su dideliu vėju, griaunamomis pavėsinemis, o jei kalbėti apie koncertus, tai su naujais atrandamais vardais. Buvome maloniai nustebinti pamatę vieną pirmųjų festivalio atlikėjų – John Robinson. Nors birželio mėnesį ir išleido albumą su savo grupe Scienz Of Life, festivalyje jis pasirodė solo. Pakankamai dažnai minėdamas I’m Not For Sale ir visiems pritariant kad Hip-Hop is international užliejo ausis puikaus skambesio kūriniais. Kur tau nebus puikus skambesys kai muziką Johnui kuria J. Rawls, Flying Lotus ar net pats MF Doom? Smagu kad netgi prieš kūrinį pasakydavo kieno čia bus kuryba, bet nesmagu kai klausia „Do you know Flying Lotus?“. Nors nežinančių ten ištiesų ir buvo. Kaip bebūtu, puikus užtikrintas pasirodymas. Check šiek tiek video:

Kuo toliau, tuo labiau Splash festivalio muzikinės sienos plečiasi. Turiu omenyje tai kad jeigu dar prieš keletą metų stebėjomės kad festivalyje atsiranda ne hip-hop’inių grupių, tai šiemet jau vertindavome kurios iš jų geresnės. Įdomiausias man pačiam buvo Santigold pasirodymas. Nesu susipažinęs su šios atlikėjos kuryba, bet pasirodymas tuom ir stebino kad nepažystama kuryba buvo labai lengvai priimama ir tuom buvo mėgaujamasi. Tačiau vis dar pagalvoju ar šis pasirodymas tilpo į festivalio rėmus. Man taip, bet likusiems? Reikejo grupių pristatinėtojui tokį klausimą užduoti.

Antroje lauko scenoje jau ūžė Frank N Dank. Chmm, po dviejų kūrinių labai skeptiškai vertinau jų pasirodymą, nors tikėjausi labai daug. Labai daug Dilla R.I.P., daug rėkavimo į mikrofoną, ko dažnai neidavo suprasti ką sako, na iš šiaip tai buvo visiškai ne tas ko tikėjausi, nors jų kūryba man patinka.

Nulėkėm link pagrindinės scenos pažiūrėti The Streets, tačiau visų nuostabai išvydome Talib Kweli. Atlikėjų sąrašas apsisuko mums nežinoma tvarka, o dar prie viso to, turėjome kesti blogą garsą. Iš to ką girdėjome, galime spresti kad tai buvo garso operatorių nesugebėjimas susitvarkyti su garsu, nes viso koncerto metu jis keitėsi, bet tai į gerą pusę, tai į blogą. Tai būtų buvęs superinis koncertas, jeigu ne tas garsas. O širdis vistiek džiaugėsi išgirdus „Definition“ ir „Get By“.

Mano nuotaikai vėl pakilti padėjo The Streets. Pagrindinėje scenoje pasirodę ir šiek tiek irgi problemų su garsu pradžioje turėjusi grupė kaip ir buvo tikėtasi su „Fit But you Know It“ visus ten esančius visam koncertui nuteikė kuo geriausiai. O kai dar išgirdau dainų iš pirmojo albumo, uždėjau virtą 10-tuką, buvo tikrai gražu ir kas geriausiai be Mike Skinner arogancijos.

Nubėgom link antros lauko scenos. Ten Heltah Skeltah su milžinišku žmonių palaikymu. Nors Sean Price ir rėkė nenumaldomai į mikrofoną ir stabdė dj’ėjų kūriniui vos prasidėjus, bandydamas gabalui nuteikti liaudį dar stipresniam palaikymui, visą koncertą laikė Rock balsas. Džiaugiausi kad tai kas labiausiai patiko Heltah Skeltah ir Boot Camp Clik kuryboje, mačiau scenoje ir girdėjau savo ausimis. Rock gal ir buvo šiek tiek nustumtas į antrą planą, tačiau man jis buvo koncerto arkliukas. Labai smagiai pasišokinėjau per „I Ain’t Havin’ That“ ir traukiau link palapinių, pirmai dienai buvo tikrai daug, nors dar labai norėjau pamatyti Peaches.

Antrą dieną tiesiu taikiniu ėjome i Atmosphere koncertą. Oras gero nežadėjo. Dieną keletą kartų stipriai palijo, to tikėjomės ir eidami į koncertinę teritoriją. „Sunshine“ kūriniu pradėję koncertą Atmosphere apeliavo į gerą orą ir galima sakyti jiems pavyko, per jų pasirodymą bent jau nelijo. Ilgai laukti neteko, išgirdau savo mėgstama Lemons albumo kūrinį „Puppets“. Koncerto metu įstrigo du akibrokštai: vienas, tai kai back voklalistė buvo paprašyta padainuoti kaip T-Pain, nuščiuvo tai išgirdusi, bet pritardama Slug‘ui, toliau tesė dainavimą. Na o antras tai Slug‘o kreipimasis į liaudį: Ugly people make some noise ir Beautiful people be quiet. Visai neseniai vokiečiai buvo išrinkta negražiausia tauta pasaulyje. Kas svarbiausia, jog dauguma šaukė į Slug‘o kreipimąsi. =] Labai patiko pora surežisuotų tekstų supainiojimų su OC – „Times Up“ ir LL Cool J – „I  Need Love“. O pabaigai puikiai atliktas „Trying To Find A Balance“ įrašė Atmosphere į geriausių šių metų koncertų sąrašą.

Niekur nepabėgom, toje pačioje didžiojoje scenoje sulaukėme pirmąjį dėmesio vertą Vokietijos atstovą Curse. Kas yra matę jį gyvai, pasakytu kad programa panaši. Sutinku kad daug elementų buvo jau matyti, tačiau surinkta muzikantų grupė tiesiog stebino kaip puikiai perkėlė Curse instrumentalus į puikų gyvą skambėsį. „10 rap gesetze“  ir „Lass Uns Doch Freunde Sein“ buvo būtent tas ko man reikėjo. Pabaigai hitas „Freiheit“ iš Curse paskutinio albumo padėjo gražų tašką koncerto pabaigai, o mes nieko daug neieškodami likome laukti Dizzee Rascal Pasirodymo toje pačioje scenoje.

Dizzee kaip bebūtu gaila ištiko Talib Kweli įgarsinimo likimas. Žinant kad jo kūryboje tiek muzika tiek balsas yra labai svarbu, buvo skaudu žiūreti, o tiksliau girdėti kaip garso operatorius nesusitvarko su savo darbu. Išgirdęs „Fix Up Look Sharp“ nuskubėjau prie antros lauko scenos kur mane mano nuostabai pasitiko kogero idealiausias festivalio įgarsinimas ir vienas geriausių pasirodymų – Black Milk! Stebėjausi kad muzikantų talkinančių Black Milk pasirodymui skambesys kartais pritraukdavo mano dėmesį labiau nei pats atlikėjas, tačiau džiaugiausi kiekviena akimirka praleista prie šios scenos. Kogero geriausias tribute festivalyje atliekant Proof bei Dilla kūrinius gyvai scenoje. „Give The Drummer Some“ skambėjo ypač gerai, o pabaigai „Losing Out“ neleido nustovėti vietoje. Iškarto po koncerto su būreliu lietuvių nuėjome paploti garso operatoriui. Good job!

Na ką, didžiojoje scenoje pasirodo Redman su Method Man. Ir ką jūs galvojate, vel tas prastas garsas. Method Man‘o puse koncerto beveik nesigirdi. O kaip norėjosi išgirsti geros kokybės „How High“ ir „M.E.T.H.O.D. M.A.N.“ Dėja tik į pabaigą chebra neblogai sudrebino su „How High pt. II“ ir „Da Rockwilder“. Gaila kad tas įgarsinimas vis neduodavo ramybės, bet čia jau ne mūsų galimybėms tuo momentu kažką padaryti. Keliaujame pažiūrėti Lady Sovereign. Nors Lady ir veluoja, tačiau yra pasitinkama didelėmis ovacijomis. Mano nuostabai, pasirodymas startavo labai piktomis nuotaikomis, Lady panašėjo į Zack De La Rocha iš Rage Against The Machine ant scenos ir taip tesė gerus 6 kūrinius, po kurių tiesiog išėjau nes vakaro pabaigai man reikėjo tiesiog kažko lengvesnio. Užėjau dar žvilgtelėti į DJ Haitian Star & DJ L-Boogie, kas iš tikrųjų buvo MC Torch ir Toni L, legendiniai vokietijos MC, kurie šį kartą užėmė vietą prie patefonų. Muzika? Gera 90’tųjų klasika. Technika? Norėtusi kad dar pasimokytu šio amato. Antra diena baigta.

Trečios dienos popiete sulaukėme visiškai netikėto, bet labai jau širdžiai mielo 4 lietuvos atstovų pasirodymo antrojoje lauko scenoje. Sausio mėnesį Vilniuje viešėjęs DJ Reg grojo ir šių metų Splash festivalyje. Jo pagalba ir jo grojimo metu lietuvaičiai Broo, Vaiperis, Rusyj ir K984 vienas po kito pasirodė scenoje sulaukdami nemažai savo tautiečių ovacijų. Gera pradžia puse darbo. Sekmadienis lepino geru oru, nei per karšta, lietaus kaip ir nėra, taigi laukė puikus vakaras. Neužilgo pagrindinėje scenoje išvydome vieno hito grupę Madcon, koncerto pradžioje visiškai nekukliai pavadindami save geriausia gyvai grojančią hip-hop’o grupe. Pasakysiu tik tiek kad pasirodymas buvo labiau panašus į Inculto koncertą, negų į hip-hop’o. Po jų sulaukėme Stereo MC’s. Ko gero geriausias ne hip-hop’inis pasirodymas subūręs bene mažiausiai žmonių prie pagrindinės scenos. „Deep Down And Dirty“ ir „Connected“ buvo tikra palaima, o dvi pritariančios dainininkės-šokėjos žavėjo savo energija. Pasirodymas atėmės didelę dalį energijos iš manęs, tačiau palikęs puikius prisiminimus dar labai ilgam. Beje grupės vokalistas gyvai skamba labai gerai!

Vienoje festivalio palapinių išvystame australus Hilltop Hoods. Savotiškas atradimas man, tačiau ne tai pilnai prigrūstai arenai ir joje labai stipriai palaikančiai publikai. Atrodo kad kiekvienas kurinys jiems pažystamas iki gyvo kaulo. Per „The Nosebleed Section“ rankos ir man pakyla į viršų ir iki pasirodymo pabaigos galima pasakyti nenusileidžia. Pabaigai „Chase That Feeling“ buvo kaip geriausias akcentas užbaigiant pasirodymą.


Nuėjus prie didžiosios scenos pamačiau sparčiai besirenkančią liaudį. Ant scenos pasirodo Samy Deluxe ir iškarto pateikia naujo albumo kūrinių krušą, kuri mano nuostabai labai atitiko „Dis Wo Ich Herkomm“ albumo geriausių kurinių top 5. Kartu su Samy didelė instrumentinė grupė, kuri atrodo nemažai laiko praleido repetuojant. „Bis die Sonne rauskommt“ ir „Stumm“ ypač patiko, o ką jau kalbėt apie tobulą 5 min. freestyle’ą ir „Sneak Preview“. Noriu nuoširdžiai pasidžiaugti už Vokietiją, jog turi tokį talentą, kuris po daugiau nei 10 metų vis dar kuria labai kokybišką muziką.


Ok, bandau nukeliauti į vieną iš koncertinių palapinių, kur koncertuoja Jedi Mind Tricks. Nepatikesite, bet į vidų nepatenku. Pilna cirko formos arena, o už jos ribų dar geri 500 žmonių žiūrintys pasirodymą pro įėjimo angą ir bandantys patekti į vidų. Nerealu, tačiau grįžtam prie didžiosios scenos kur sulaukiam vieno iš laukiamiausių pasirodymų – La Coka Nostra! Nustebino jie ne mane vieną. Neėjau nusiteikęs skeptiškai, tačiau gavau geros nuotaikos su kaupu. Virš valandos House Of Pain, Non Phixion ir aišku pačios La Coka Nostra grupės kūrinių lavina nunešė visas negatyvias nuotaikas ir nuovargį šalin. Bendravimas su žiūrovais, vienas po kito atrodytu idealiai parinkti kūriniai, o kad galėčiau paaiškinti kas dėjosi per „Jump Around“…  Drasiai rašom 10, ka čia bepridursi!

Visiškai be jėgų turėjom pralaukti dar apie 2 valandas, tam kad išvysti Roots Manuva pasirodymą. Ar buvo verta? Gal tik dėl to kad savo matytų atlikėjų koncertų knygutėje pasižymėti kad mačiau. O koncertas be jokio gyvumo. Atrodė kad pats Roots Manuva buvo visiškai nesuinteresuotas ar jo koncertas patiks visiems atėjusiems ar ne. Ko gero tik per „Join The Dots“ ir „Witness“ buvo šiek tiek geriau, o šiaip tai …

Užšokam trumpam pažiūrėti DJ Vadim seto ir esame pamaloninti jo draugijoje pamatę Jarah Bravo. DJ’s backup MC vaidmenį atliekanti Vadimo kompanionė palepino ne vienu One Self ir savo solo kūriniu. Smagu buvo išgirsti ir „Terrorist“ šedevrą kuris buvo savotiškas taškas mano muzikinėje 2009-tų metų Splash festivalio istorijoje.

Tai buvo vienas labiausiai laukiamų Splash festivalių, sulaukęs bene daugiausia žmonių iš Lietuvos, nustebinęs puikia nauja vieta, tačiau nemažai nusivylimų pateikęs visiems apsilankiusiems. Keletą dienų iki festivalio atšauktas Mos Def pasirodymas, o antros dienos laukiamiausio atlikėjo Q-Tip‘o koncertas neivyko dėl atlikėjo netikėtai atsiradusių kojos skausmų. Tačiau Splash festivalis turi tokią gerą savybę, kad ateinančiais metais kompensuoti praėjusių metų netektis ir pateikti kažką labai įdomaus, bei didelio. To mes ir laukiam. Taip yra, kad nespėjus sugrįžti į Lietuvą, jau norisi vėl keliauti atgal į Splash. Linkiu ir jums visiems kas dar nėra atradę šio festivalio, jį atrasti ir gauti tokias geras emocijas, kusios maitins jus visus sekančius metus!

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

Lenkiškai repuojantis vilnietis sulaukė pripažinimo – koncertuos festivalyje Lenkijoje

Lietuvos hip-hopo atlikėjas Filmik, kuriantis tekstus lenkų kalba, sulaukė Lenkijos hip-hop’o atstovų dėmesio. Vaikinas buvo …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *