Tikrai savitas swag, savitas skambesys ir įdomus albumas. DOGMA – „‘92“ [2015; Dogma]

dogmaNa ką čia slėpti… Aš jau senokai savo recenzijose karksėjau apie tai, kad paskutiniai G&G albumai labiau primena rinkinius, tarytum kiekvienas dirba tik sau. Tad kai 2015-aisiais metais pasklido kalbos apie Svaro solinį darbą, o tuo pat metu kažką rezgė ir Kastetas su Donciavu, tai toli gražu nebuvo staigmena, o turbūt tiesiog natūralus progresas. Bėgantys metai sukūrė savitą G&G formulę. Pushas jau gan seniai žaidžia savąjį žaidimą, Mamania taip pat, kai nori, gali padirbėti įvairiuose projektuose. O ką daryti kitiems, kai dar reikia ir apie ateitį galvoti? Ypač kai, mano supratimu, paskutinysis G&G albumas nesulaukė tokios pozityvios reakcijos kaip būtų galima tikėtis. Aš porą kartų apie visus tuos solinius darbus bandžiau pakalbinti tiek Svarą, tiek Donciavą su Kastetu, bet vis nesigaudavo. Matyt, kažkas tame yra tokio, kas ir turėtų likti nepasakyta… Na ir tegu. Tegu visa tai lieka tik asmeninių pokalbių ribose.

Dabar arčiau reikalo…

Kai tuomet dar tiesiog Kastetas ir Doncia į plačiuosius vandenis išleido savo pirmąjį bendrą gabalą ir klipą, aš apsidžiaugiau, nes tai skambėjo kitaip – visos tos gitaros, mušamieji, taip pat Kasteto vokalas sukūrė superinį kokteilį. Panašu, kad chebra nutarė pakratyti savo praeitį dar iki Hip-Hop‘o laikų… Įdomu, įdomu. Antrasis kūrinys jau buvo kitoks ir tuomet atsirado kalbos apie DOGMA, apie savojo stiliaus paieškas. Na, o man vis norėjosi, kad tos paieškos kryptų kiek į sunkesnę pusę…

Ir štai pačiame metų gale DOGMA supakavo albumą, sumąstė jo pristatymą supinti su Porno Sound jubiliejumi ir viską pateikė ant švenčių tarsi Kalėdinę dovaną. Imkit mane ir klausykit. O dar teko girdėti, kad pirmasis jų koncertas išties buvo superinis, salė užlingavo kaip reikiant. Dar dabar kai užvedama kalba apie šį albumą, visi vis tiek pradeda kalbėti apie tą gyvą jų pasirodymą.

Tai ką gi tokio pagimdė du repo veteranai? Nors kai vyko Lietuvo Hip-Hop‘o apdovanojimų balsavimas, DOGMA atsidūrė tarp debiutantų… Ne itin jie ten tiko, na arba reikėjo tą nominaciją traktuoti kažkaip kitaip.

Panašu, kad DOGMA išties intensyviai ieško savo stiliaus. Ir kad eilė jų kūrinių neliktų už borto, jie sudėjo visas savo pastangas į šį albumą, nes čia susipina tiesiog begalės stilių. Čia tau ir G&G kūryba, čia tau ir ale latino ritmai, ir per jų prizmę perleistas Punk rock‘as, Ska bei naujesnės roko atmainos. Albumas išties eklektiškas ir sunku pasakyti, kokia pusė labiau dominuoja, nors asmeniškai norėčiau, kad ta roko prisotinta pusė būtų kiek stipresnė, bet tiek metų vieno stiliau ribose, matyt, duoda savo rezultatą.

Laimei, kad abu senukai tikrai nusimano apie tai, ką daro.

Kastetas su savo savitu repavimu ir minčių pateikimo stiliumi sugebėjo iš savo klaidų padaryti savitą swag‘ą, kaip dabar priimta sakyti. Taip pat, kaip matau, Kastis parodė, kad sugeba ir per barabanus kalti, o kur dar ne vieneri metai patirties už studijos pulto…

Donciavas taip pat yra žmogus, nereikalaujantis atskiro pristatymo. Instrumentalistas, muzikos kūrėjas, kurio dėka dienos šviesą išvydo didžiulė dalis mūsų Hip-Hop‘o istorijos, ir ne tik Hip-Hop‘o. Metai patirties, gausa patarimų kitiems, bandymų suprasti… Ir šį kartą reikia padaryti kažką savo, kažką kitaip nei buvo padaryta iki šiol.

Galutiniame rezultate gavosi taip, kad Kastetas sukūrė albumo istorijas savo gyvenimo ir patirties pamatuose, be jokių Tomų ar Vokiečių gatvių… Albumas išties įdomus tekstų atžvilgiu, viskas labai „Kastetiška“, bet toks jau tas mūsų gyvenimas. Taip, albume pasirodė pagalbininkai, bet Kastis išlaikė visą krūvį ir padarė tai garbingai. Donciavas savo ruožtu būdamas geriausioje savo formoje susitvarkė su muzikine puse, vėlgi ne be Kasteto ir kitų žmonių pagalbos. Stipriai, kokybiškai, nors tas eklektiškumo faktorius vis neduoda man ramybės. Taip norėtųsi daugiau „Pozityvas“ ir „Šovė į galvą“, daugiau pragrojimų, daugiau energijos… Daugiau seno gero Punk rock‘o įpinimų. Aišku, suprantu, kad koncertuose viską galima permalti kaip tik norėsis, bet šiuo momentu kalbame apie albumą.

Dar keista, kodėl albume nesutikau Mamanios darbų. Yra Swix, yra Justinez… Man atrodo, jog turint savo draugų ir ilgamečių kolegų rate tokį technišką ir patyrusį DJ‘ų, reikėjo tai išnaudoti. O ir jam pačiam gal būtų patikę padirbėti su kitokiu garsu. Nors, vėlgi, gal tam buvo priežastis, o gal nuotaikos.

Na gerai, netempsiu gumos ir apibendrinsiu.

Albumas pavyko netgi labai įdomus. Jį įdomu klausyti, jis keičiasi šokant nuo gabalo prie gabalo, jame tiek daug spalvų… Tai tarsi atspindys to, kuo gyvena abu albumo kūrėjai – jų skoniai, jų mintys, viskas, ką jie visada norėjo padaryti, bet vis pasilikdavo už borto, planuose į ateitį. O štai kas bus ten už kitos dienos horizonto ir man pačiam labai įdomu. Į kokią pusę trauks visa ši kūryba, kas nugalės, kokie ritmai lydės jų sekantį albumą, koncertus? Ir kaip sugebės savo veiklą, koncertus ir įrašus susiderinti visos G&G dalys, jų vadybininkai ir vadybininkės? Ir išvis, ar išvys dienos šviesą kitas G&G albumas?

Albumą galite legaliai rasti ir paklausyti paspaudus–> čia . O visas grupės naujienas sekame Facebooke.

 

Radote klaidą? Atsiųskite mums pataisytą tekstą spauskite čia ir padėkite padaryt hip-hop.lt geresniu.

Straipsnis Renginys Lyrika Klipas

Pateikie naujieną, vaizdo klipą, lyriką, ar renginį - pasirinkdami auksčiau

Taipogi skaityk

Nemokamos šokių pamokos vasarojančiam Vilniuj nuo Skillz

Vasarą, kai dauguma ugdymo ir laisvalaikio centrų atostogauja, užsiėmimų pasiūla vaikams bei suaugusiems ne tokia …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current day month ye@r *